Darbo laikas:
Pirmadieniais – ketvirtadieniais
8.00 val. – 17.00 val.
Penktadieniais 8.00 val. – 15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00 val. – 12.45 val.

Eišiškės – antra pagal gyventojų skaičių (apie 3800 gyventojų) Šalčininkų rajono vietovė. Dauguma jų – beveik 85 proc. – tai lenkai, todėl išgirsti kokią kitą kalbą Eišiškių gatvėse yra gana retas dalykas. Seniūnijos plotas sudaro 63 km2, kuriame yra 18 kaimų. Visoje seniūnijoje savo gyvenamąją vietą deklaruoja 4656 asmenys. Vietovės pavadinimas siejamas su vieno Lietuvos didiko Eikšos vardu, kuriam XI a. buvo padovanotos šios žemės už jų atgavimą iš rusų kunigaikščių. Municipalinę teisę gyvenvietei suteikė Lenkijos karalius Jonas III Sobieskis XVII a.

Eišiškės yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, esanti į pietus nuo Vilniaus, prie Baltarusijos sienos. Nuo pat įkūrimo (XVII), kai gavo Magdeburgo teisę valdant Jonui III Sobieskiui, Eišiškės buvo provincinis miestelis, tačiau išsidėstęs svarbiame kelyje, vedančiame iš Vilniaus į Krokuvą.

Eišiškių pavadinimo genezė siejama su bajoro Eikšio ar Eišio vardu. XVI a. Lietuvos metraštis mini, kad Eišiškes įkūrė legendinio žemaičių kunigaikščio Mantvilo sūnus, Erdvilo būrio vadas Mikšys. Vytauto Didžiojo įsakymu 1398 metais Eišiškėse buvo įkurta Romos katalikų parapija. Tai buvo 16-a parapija po Lietuvos krikšto. Vytauto Didžiojo žmona Ona Sudimantaitė yra kilusi iš Eišiškių. Šį laikotarpį mena Eišiškių piliavietė „Majak“, kurioje yra išlikusių XIX a. pirmosios pusės Peterburgo-Varšuvos optinio telegrafo pastatų liekanų. Eišiškių piliavietė – buvusi XIV-XV amžių mūrinė Lietuvos pilis, gynusi nuo priešų rytines sienas.

XII a. pabaigoje Eišiškėse pastatyta Dievo Kūno ir Dievo Motinos medinė bažnyčia. 1432 m. Švitrigaila su savo kariuomene puolė Eišiškes ir bažnyčią sudegino. Kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis greitai atstatė miestelį, tada Eišiškės laikytos svarbiu LDK prekybiniu miesteliu. Kazimieras Jogailaitis 1443 metais skyrė parapijai žemes Jurzdikoje ir iškilo nauja mūrinė bažnyčia. Šiuo laikotarpiu Eišiškėse buvo dvi bažnyčios – viena parapinė „Jurzdikoje", kita - filijinė bažnyčia pietinėje Eišiškių dalyje. Bažnyčia, pastatyta turgaus aikštėje, vėliau sudegė ir niekada nebuvo atstatyta.

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Eišiškės buvo laikomos vienu iš svarbiausių LDK miestų bei buvo pavieto centras. Čia veikė ne tik pilies teismas, bet ir rinkosi bajorų seimeliai.

Nuo XVII a. pradžios Eišiškės žymimos beveik visuose LDK žemėlapiuose. Miestelyje buvo bažnyčia, sinagoga, mokykla, keturios gatvės (Vilniaus, Naujoji, Rodūnės, Rimkūnų), rotušė, smuklė vadinama Ovsiejovo. Dauguma gyventojų buvo žydai, kurie čia gyveno ir dirbo net iki Antrojo pasaulinio karo.

Dabartinė Kristaus Žengimo į dangų akmeninė bažnyčia pastatyta 1847-1852 m. pagal žinomo istoriko ir inžinieriaus Teodoro Narbuto projektą. Aukšta varpinė (40 m) su dvejais vartais iš šonų - reta architektūroje kompozicinė jungtis. Bažnyčioje daug dailės paminklų. Vertingiausi XVIII-XIX a. paveikslai - kunigo R. Kalinovskio portretas, „Kristaus žengimas į dangų“ ir „Marija“- respublikinės reikšmės paminklai.

3 km nuo Eišiškių Gornastajiškių pastatytas kadaise Sekluckių šeimai priklausęs dvaras. XVI a. dvaras veikiausiai priklausė LDK iždininkui Jonui Hornostajui, vėliau jo paveldėtojams. Nuo tos pavardės išsirutuliojo ir vietovardis. XVIII a. priklausė Marcinkevičiams Narbutams, iš kurių 1798 m. dvarą pirko Sekluckiai. XIX a. pirmojoje pusėje naujieji dvaro šeimininkai pasistatė klasicizmo stiliaus vienaukščius rūmus su mezoninu ir dviem atvirais prieangiais, papuoštais kolonomis, abiejuose ilguose fasaduose. Fasadus tolygiai skaido klasicistiniai stačiakampiai langai, kampus paryškina rustai - keturkampės apdailos detalės. Išliko 1812 m. įkurtas parkas (šalia rūmų yra akmuo su parko įkūrimo data), ūkinių pastatų: tvartas, grūdų sandėlis, kumetynas, vandens malūnas (atokiau nuo rūmų, prie upelio). 

Paskutinis Gornostajiškių dvaro savininkas Juozas Sekluckis buvo rezervo karininkas, dalyvavo I-ajame lenkų korpuse (vadovaujamame gen. J. Dowbor-Muśnickiego), visuomenės veikėjas, Lenkijos „Kresų“ sąjungos narys, vietos bei apylinkių gyventojų didžiai gerbiamas žmogus. 1939 metais buvo sovietų areštuotas, išvežtas į Vilnių, iš ten ištremtas į lagerį, kur  ir mirė. Turtas buvo nacionalizuotas, o dvaras daugelį sovietų valdžios metų buvo kolūkio „Lenino priesakai“ centras.

1986 m. priešais Gornostajiškių dvarą pastatytas paminklas lietuvių raštijos pradininkui  Stanislovui Rapolioniui, kilusiam iš Eišiškių apylinkių. Už dvaro driekiasi 1812 m. įkurtas bei iki šiol išlikęs 4 hektarų parkas, nuo 1986 metų saugomas kaip gamtos paminklas.