Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Merkio trasa

Ilgis 20 km. Kultūrinio turizmo maršrutas leistų susipažinti turistams su svarbiausiomis pietinės rajono dalies gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.

Jašiūnai

 

Didžiausia gyvenvietė Merkio aukštupyje - Jašiūnai, rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1402 m. XV a. Jašiūnų dvaras su kaimu priklausė kunigaikščiams Radviloms. 1811 m. Jašiūnus įsigijoIgnotas Balinskis. Tai buvo vienas ryškiausių Vilniaus krašto kultūros centrų. Dvare lankydavosi poetai Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis. 1824 - 1828 m. iškilo vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai, suprojektuoti Karolio Podčašinskio, užsodintas puikus landšaftinio (angliško) tipo parkas. Netoli rūmų išliko mūrinė oficina, tarnų gyvenamosios patalpos, kalvė. Už tilto per Merkį, kitame upės krante, yra dar vienas architektūros ir istorijos paminklas. Tai vadinamosios Profesorių kapinaitės. Čia palaidoti Sniadeckių ir Balinskių šeimų nariai: Vilniaus universiteto rektorius, astronomijos ir matematikos profesorius Janas Sniadeckis (1756 - 1830), istorikas Mykolas Balinskis (1824 - 1902), Peterbugro Karo akademijos profesorius, psichiatras Jonas Balinskis.

Vilkiškės

 


Vilkiškių dvarelis pakeliui iš Jašiūnų Turgelių link įdomus medinis ponų namas, kuris statytas 1847 m. Per XX a. istorijos audras (du pasauliniai karai, sovietizacija) Lietuvoje mažai beišliko medinių dvarų statinių. Klimkynė - etnografinis miškų apsuptas kaimas, įsikūręs Merkio vingyje šalia Vilkiškių dvaro. Vilniaus verslininkas įrengė čia modernią kaimo sodybą. Atvykę į Klimkynę, jūs galėsite apsigyventi dviejų aukštų apartamentuose arba šeimos namuose su visais patogumais. Pramogauti jūs pakvies į Kultūros namus, pasišildyti - į pirtį, kurioje galima pasivaišinti etnografiniais valgiais, išsimaudyti kubile arba ežere, pažaisti įvairių lietuviškų žaidimų, pajodinėti žirgais, išbandyti savo taiklumą medžioklėje.

Merkinė


Keliui į Turgelius nutolus - garsioji Merkinės (Pavlovo) dvarvietė XVIII a. architektūros ansamblis. Vadinama Pavlovo Respublika, gyvavo 1767 - 1791 m., kurios įkūrėjas yra Povilas Bžostovskis. 1767 m. jis įsigijo Merkinės dvarą ir įvykdė reformų eilę, kurios buvo savotiška revoliucija tuometinėje feodalinėje santvarkoje. Pavlovo Respublika turėjo savo prezidentą (dvaro savininkas), parlamentą, teismą, vėliavą, herbą, kaldino monetas. 1791 m. Ketverių metų seimas oficialiai pripažino Respubliką, patvirtino jos konstituciją. Čia veikė mokykla, kurioje vaikai mokėsi lenkų kalba, o vakarais suaugusieji gilinosi į žemdirbystės pagrindus ir karybą. Pavlovo milicija dalyvavo T. Kosciuškos sukilime ir atrėmė kelis caro kazokų antpuolius. Tačiau likimas nebuvo palankus Pavlovo Respublikai. Dabar ketvirtį amžiaus gyvavusią Pavlovo Respubliką primena žymaus dailininko P. Smuglevičiaus XVIII a. pab tapytas paveikslas. Išliko tik buvusių didingų dviaukščių rūmų, kitų trijų pastatų ir vartų griuvėsiai.

Turgeliai

Turgelių miestelį iš trijų pusių supa tarsi kaspinas išsiraitęs Merkys. Kairiajame Merkio krante stūkso Turgelių piliakalnis. Gyvenvietės pavadinimas susijęs su pagoniškais papročiais ir prekybine vieta. Pirmoji medinė bažnyčia Turgeliuose pastatyta 1500 m. 1897 - 1909 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė masyvi bažnyčia ( Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun ). Miestelio pakraštyje, prie kelio į Mikniškes esančiose kapinėse stovi Felikso de Valua koplyčia. Netoli koplyčios yra Vilniaus universiteto rektoriaus Simono Malevskio (1760 - 1832) kapas.

Tabariškės

Prie pat Baltarusijos sienos sena gyvenvietė - Tabariškės (nemiškingas Merkio aukštupys). Tai Vilniaus vyskupo Matiejaus Taboro (1491-1507) gimtinė. Jo sūnus Vaitiekus pastatė pirmąją medinę bažnyčią (1507 m.). 1770 m. pastatyta nauja didelė medinė parapijos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia - tikras kultūros paminklų lobynas. Šventoriaus varpine su vartais.
Tabariškėse gyveno žinoma liaudies menininkė Ana Krepštul (1932 - 2007). Šiuo metu Tabariškių pagrindinėje mokykloje veikia A. Krepštul paveikslų muziejus.