1940 metų Katynė ir 2010 metų Smolenskas - svarbios istorijos datos

1940 metų Katynės žudynių, nepaisant plataus jų masto, tiesa buvo akylai slepiama ir iškraipoma. Karo nusikaltimą įvykdžiusi Sovietų Sąjunga ilgus metus neleido kalbėti apie tai viešai.

1929 metų rugsėjį į Lenkiją įsiveržė vokiečių kariuomenė, rugsėjo 17 d. – sovietai. Molotovo Ribentropo paktas nulėmė Lenkijos padalijimą, Lietuvos ir kitų valstybių okupaciją ir represijas. Viena iš pasekmių - beveik 22 tūkst. suimtų lankų karininkų sušaudymas. Jie buvo suimti, kalinti NKVD lageriuose Kozelske, Starobelske, Ostaškove ir žiauriai nužudyti netoli Smolensko. 1943 m. balandžio 13 d. per Berlyno radiją pranešta apie masinių kapaviečių atradimą Katynės miške.

Katynėje taip pat žuvo mūsų žemės gyventojai: Rūdninkuose dirbęs mokytojas Vlodimež Kaspšykovski ir Šalčininkėlių vargonininkas Izydor Kononovič.

2010 m. balandžio 10 d. Smolenske įvyko Lenkijos orlaivio katastrofa, kurioje žuvo prezidentas Lechas Kačinskis ir kiti šalies pareigūnai, iš viso 96 asmenys. Jie skrido į Katynės žudynių 70-mečio minėjimą.

Solidarizuodamiesi su tautiečiais šiandien minime svarbias istorines datas. Šia proga Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyrius ir Eišiškių laisvalaikio ir verslo centras pakvietė į Katynės ir Smolensko katastrofų minėjimą.

Į renginį atvyko Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun, gausiai susirinko Eišiškių gimnazijos jaunimas.

Vicemero Valdemaro Sliževskio teigimu, šis renginys – tai patriotinio ugdymo dalis, nes istorinės tiesos žinojimas padeda formuoti vertybines nuostatas ir stiprina pilietiškumą.

- Katynė turi simbolinę reikšmę. Tai didžiulio nusikaltimo simbolis. Tai 22 tūkst. nužudytų lenkų karių. Be kovos, be ginklo, tik pagal diktatoriaus įsakymą. Tai baisus ir tragiškas įvykis svarbus visoms lenkų kartoms. Šiandien šis susitikimas turi papildomą žinutę – gyvenime būna sunkių išbandymų. Būtent tokia lenkų tautai tapo Smolensko katastrofa. Vieną akimirką praradome mūsų elito dalį. Nepaisant to visada turime būti stipresni už tragediją, grįžti prie įprasto gyvenimo ir siekti garbingų tikslų. Toks yra kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias. Dėkoju Jums už dalyvavimą ir už tai, kad šie įvykiai – Katynė ir Smolenskas – randa deramas vietas pamokose ir visuomeninėje veikloje. Tai mūsų nacionalinio atminimo dalis, - pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Organizatoriai pakvietė minėjimo dalyvius peržiūrėti Lenkijos tautinio atminimo instituto sukurtą dokumentinį filmą  „20–40–20 od Bitwy Warszawskiej do Katynia”, pristatantį lenkų karininkų, po nepriklausomybės atgavimo kovojusių už jos išsaugojimą, likimą.

Po jo laisvalaikio ir verslo centro svečiai galėjo apžiūrėti parodas „Katynės žudynės 1940“ ir „Smolensko katastrofa“.