Krakūnai: apgintos Lietuvos rytas prieš 35 metus

1991 m. gegužės 19 d. rytą Krakūnų kaimo pakraštyje rastas pasieniečio Gintaro Žagunio kūnas. Dabar šioje vietoje plazda trispalvė, o 2004  metais pastatytas paminklas simbolizuoja pasienį ir išėjusį žmogų. Šiandien čia vėl aidėjo šūviai. Prieš 35 metus jie nutraukė pasieniečio gyvenimą, dabar – atiduota pagarba.

Tarnyboje žuvusio pasieniečio ir šaulio 35 – ųjų žūties metinių minėjimas prasidėjo Dieveniškių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje. Bendra malda suvienijo Gintaro Žagunio artimuosius, bendražygius, pareigūnus, savivaldos atstovus, jaunimą ir jų mokytojus, vietos gyventojus. Po mišių minėjimas tęsėsi Krakūnuose, į jį atvyko vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, viceministė Alicija Ščerbaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė, Šalčininkų rajono savivaldybės vicemeras Valdemar Sliževski, žuvusio pasieniečio artimieji.

Prie paminklo žuvusiam pasieniečiui nuaidėjo pagarbos salvės, padėtos gėlės, sukalbėta malda.

Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, kreipdamasis į pasieniečius pabrėžė jų darbo svarbą ir valstybės pasitikėjimą jų tarnyba.

- Šiandien prisimename pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos pasienietį, žuvusį tarnybos metu, Gintarą Žagunį. Jo žūtis atskleidžia pasieniečio indelį į mūsų valstybės į piliečių saugumą. Gintaro Žagunio auka mums primena, kad valstybės laisvė ir nepriklausomybė reikalauja ne tik nuolatinio budrumą, bet ir pasirengimo ją ginti kiekvieną akimirką. Pasieniečiai tai drąsūs ir narsūs žmonės, kuriems pareiga yra aukščiau už viską, - kalbėjo ministras Vladislav Kondratovič akcentuodamas, kad Lietuva investuoja į pasienio saugumo infrastruktūrą, diegiamos ir atnaujinamos sienos stebėjimo sistemos.

Jo mintį tęsė vicemeras Valdemar Sliževski svarstydamas, kad istorija ir jos žinojimas yra vidinės stiprybės šaltinis.

- Savo pasiaukojimu Gintaras Žagunis apgynė valstybę. Tai buvo nelengvi laikai, tačiau pareigūnai savo širdyse puoselėjo autentišką ryšį su Tėvyne. Tai ilgaamžės tradicijos išraiška, kad Lietuvos gynėja turi būti pasiruošę garbingai priimti kiekvieną iššūkį. Šiandien Gintaro Žagunio pavyzdys stiprina mūsų vidinį atsparumą, - kalbėjo vicemeras Valdemar Sliževski dėkodamas pareigūnams už lyderystę.

Jautrius žodžius apie savo a.a. brolį tarė Ramunė Ridzinskienė. Jos teigimu, patriotiškumo ir meilės Tėvynei Gintaras Žagunis mokėsi iš garsios Lietuvos istorijos. Gegužės 19 d. rytą, kai moters brolis buvo rastas negyvas, ji pavadino apgintos Lietuvos rytu.

Minint 35-ąsias pasieniečio Gintaro Žagunio mirties metines surengtas vidaus tarnybos pareigūnų garbės bėgimas, kuriame asmeninėje įskaitoje III vietą užėmė ugniagesys gelbėtojas Artūr Pulša, kilęs iš Šalčininkų rajono.

Gegužės 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba kviečia dalyvauti pėsčiųjų žygyje, skirtame pagerbti pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje žuvusio pasieniečio ir šaulio Gintaro Žagunio atminimą.

***

1990 m. Lietuvai paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą prasidėjo valstybinės sienos kontrolės postų steigimas. Deja, vykdydami sienų apsaugą Lietuvos pasieniečiai tapo TSRS pajėgų taikiniu. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius perkelti į saugesnes vietas. Tačiau Krakūnuose budėję pasieniečiai nerado technikos išgabenti vagonėlį į kitą vietą ir liko budėti. Liko ir Gintaras Žagunis. Ankstų gegužės 19 d. rytą jo kūnas rastas su šautinėmis žaizdomis.