Lenkų kalba pasienyje - mokslinis susitikimas Jašiūnuose

Balandžio 23 d. Balinskių dvare Jašiūnuose įvyko mokslinis susitikimas, kuriame dalyvavo žymūs kalbos ir kultūros tyrėjai – Kazimierz Sikora iš Jogailaičių universiteto Krokuvoje ir Dorota Rembiszewska iš Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto Varšuvoje. Renginys subūrė jaunimą ir lenkų kalbos mokytojus iš Šalčininkų rajono mokyklų, tapdamas svarbia žinių ir patirties mainų platforma.

Renginį inicijavo Baltų kalbų ir kultūrų instituto prof. Krystyna Rutkowska, Šalčininkų rajono savivaldybė aktyviai dalyvavo projekte, remdama paskaitą.

Susirinkusius pasveikino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič, kuri pabrėžė tokių iniciatyvų svarbą rajono švietimo plėtrai ir jaunimo kalbinio bei kultūrinio sąmoningumo stiprinimui. Ji pažymėjo, kad susitikimai su mokslininkais yra vertingas ugdymo proceso papildymas ir įkvepia mokinius ir mokytojus gilinti lenkų kalbos žinias.

Susitikimo metu Kazimierz Sikora ir Dorota Rembiszewska daugiausia dėmesio skyrė lenkų kalbos vartojimui pasienio regionuose. Vienas iš pagrindinių klausimų buvo regiono kalbinė įvairovė. Pranešėjai pademonstravo, kad Palenkėje, Vilniaus krašte ir Kašubijoje vartojama lenkų kalba nėra standartinės lenkų kalbos „prastesnė versija“, o gyvas, natūralus variantas, kuris per daugelį metų susiformavo veikiamas kitų kalbų. Čia kalbame apie vadinamuosius regioninius dialektus ir atmainas – tai kalbininko lobis, o kartais ir mokinių nepasitikėjimo per kontrolinius priežastis.

Taip pat buvo aptarta kalbinių skolinių ir kultūrinių įtakų tema. Dalyviai galėjo pamatyti, kaip žodžiai ir struktūros „migruoja“ tarp kalbų ir kad toks reiškinys daugiakultūrėje aplinkoje yra natūralus. Kitaip tariant, jei kas nors kalba šiek tiek kitaip, tai nereiškia, kad jis kalba neteisingai – tik tai, kad jo kalba turi įdomią istoriją.

Dalis paskaitos buvo skirta kalbinės tapatybės apmąstymui. Pranešėjai pabrėžė, kad kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir esminis kultūrinės tapatybės elementas. Tai labai svarbu Šalčininkų krašto jaunimui, nes jie gyvena įvairių tradicijų ir kalbų sandūroje.

Taip pat buvo užsiminta apie kalbinius tyrimus. Dorota Rembiszewska kalbėjo apie tarmių dokumentavimą ir kalbinės medžiagos rinkimą tiesiai iš pasienio regionų gyventojų. Tai šiek tiek panašu į archeologiją, kai atrandami žodžiai ir jų reikšmės.

Susitikimas parodė, kad kalba nėra griežtų taisyklių rinkinys, o gyvas organizmas – ir kad jos verta mokytis ne tik iš vadovėlių, bet ir per patirtį bei tyrimus.