Penkiasdešimt metų prabėgo kaip vanduo

Šiandien Stanislava ir Hendryk Vinča, gyvenantys Dainavos kaime, švenčia auksinių vestuvių jubiliejų. Šia proga poros atvyko pasveikinti Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Halina Rogoža, Dainavos seniūnijos seniūnas Stanislav Vysockij ir seniūnijos specialistė Marija Guseva.

- Šiandien graži šeimos šventė, o kartu pragyventi metai atskleidžia, jog šeima yra didelė vertybė, kad meilė ir tarpusavio pagarba – gražios santuokos pamatas. Sveikiname Jus auksinių vestuvių proga ir linkime jausti abipusį džiaugsmą dėl buvimo vienas šalia kito. Tegul šeima Jums būna atrama, kuria galite pasitikėti visur ir visada, - pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Dainavos seniūnijos seniūno Stanislavo Vysockio, ši pora sukūrė ne tik namus, bet ir vertybes, kurios tapo pavyzdžiu vaikams, ir linkėjo jiems stiprios sveikatos, kad dar ilgus metus ponia Stanislava ir jos vyras Hendryk galėtų džiaugtis vienas kito draugija.

Lygiai prieš 50 metų Stanislava ir Hendyk Šalčininkuose sudarė civilinę santuoką, kuriai jaunoji puošėsi rožiniu kostiumėliu. Tikros vestuves, priesaika dievo akivaizdoje ir puota buvo suplanuota liepos 4 d. 1976 metų gegužės 8 d. kartu su jais tuokėsi ir kitos poros, kurios gyveno tame pačiame Dainavos kaime, tik kai kurių jau nebėra.

Ponia Stanislava pasakoja, kad su savo būsimu vyru susipažino vestuvėse, jiedu kartu stojo poroje kaip pabrolys ir pamergė pono Hendryko pusbrolio vestuvėse. Ši pažintis buvo lemtinga, netrukus po šių vestuvių jis atvažiavo pas ponią Stanislavą į Dainavos kaimą. Jaunas ir išvaizdus Hendryk sukorė nemažą kelią, nes atvyko iš Lydos. Paklausti, ar prisimena piršlybų dieną jubiliatai šypteli, o ponia Stanislava priduria, kad piršosi nė vienas iš jų, o būsima anyta.

- Mama tada pasakė Hendrykui, jeigu patinka, jeigu jauti, vesk ją. Taip ir susituokėme. Anyta buvo labai gera moteris, - atvirauja ponia Stanislava.

Bažnytinę santuoką pora sudarė Eišiškių bažnyčioje. Vestuvėms jaunoji pasipuošė savo jaunikio sesers vestuvine suknele ir nuometu, užsidėjo batelius ir įsikibo jam už parankės. Iš Lydos Hendryk atvyko autobusu, lydimas piršlių, penkių porų pamergių ir pabrolių, muzikantų. Ponios Stanislavos namuose prie pulko prisijungė dar trys poros ir piršliai, tad fotografuojantis atminimo nuotraukai visiems teko susispausti. Po vestuvių jaunieji apsigyveno Dainavoje, iš pradžių gyveno nuomojamame bute, vėliau įsigijo namą šalia tėvų, abu dirbo fermoje, laikė namų ūkį. Kaip pirmą rimtą pirkinį ponią Stanislava prisimena baldus ir iš tėvų gautą karvę. Vėliau viską užgyveno kartu.

Porai gimė du vaikai: Liucija ir Andžej. Dukrai vardą rinko ponia Stanislava, o sūnui – ponas Hendryk. Jiedu padovanojo seneliams penkis anūkus ir du proanūkius.

- Mama mane laimino kryžiumi, nes kryžius yra meilės ženklas. Ir tekėti buvo nebaisu, juk tekėjau už gero žmogaus. Šiandien pagalvoju, kad gyvenimas prabėgo lyg vanduo, labai greitai. Rodos tiek visko buvo. Kur tie 50 metų pralėkė? O man norisi dar 50 metų būti kartu, - atvirauja ponia Stanislava apgailestaudama, jog vyrui sutriko sveikata.

Linkime Jums ir toliau jausti tą nepaprastą vienas kito artumą, kad širdyse išliktų jaunatviškas švelnumas, pagarba vienas kitam ir dėkingumas už kartu praleistus metus. Tegul ir toliau Jūsų namuose nestinga šilumos, supratimo ir ramaus buvimo drauge. Tegul išpildo Jūsų noras dar ilgus metus būti kartu! Ilgiausių metų!