Prevencija vietoje pasekmių: kaip apsisaugoti nuo sukčių

Pastaruoju metu spaudoje arba televizijoje girdime apie sukčių aukomis tapusius patiklius gyventojus, ypač garbaus amžiaus žmones. Nusikaltėliai pasitelkia ne tik melagingus skambučius ar žinutes, bet ir dirbtinio intelekto technologijas, suklastotus interneto puslapius, taiko vis išradingesnius būdus pasipelnyti ir išvilioti pinigus.

Gegužės 11 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės komisija organizavo susitikimą su Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorais, kurie apžvelgė sukčiavimų būdus, tendencijas, pasidalino realiomis gyvenimiškomis situacijomis, patarė, kaip atpažinti sukčiavimo atvejus bei siekti jų išvengti. Susitikime dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, Šalčininkų policijos komisariato viršininkas Vladislav Travkin, skyrių vedėjai ir specialistai, seniūnai ir seniūnijų darbuotojai, socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai ir darbuotojai, seniūnaičiai.

Laikinai Viešosios tvarkos skyriui vadovaujančio Stanislavo Voicechovskio teigimu, geriausias būdas apsaugoti save ir artimuosius yra kritinio mąstymo ugdymas, kuris leis žmonėms atpažinti grėsmes ir išvengti nemalonumų, finansinių nuostolių. Kuo daugiau kalbama apie sukčių metodus, tuo mažiau galimybių jie turės išvilioti pinigus. Jam pritarė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, apgailestaudamas, kad sukčių manipuliacijų aukomis tampa ir rajono gyventojai, kartais jų praradimai yra finansiškai skaudūs.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liutauro Rudzevičiaus teigimu, bendravimas nevalstybine kalba – vienas iš požymių, kad žmogus yra ne tas, kuo prisistato, ir su juo reikia baigti pokalbį. Sukčių įrankiai dažniausiai yra išmanusis telefonas ir internetas, prie jų prisideda mokėjimas manipuliuoti ir daryti įtaigą. Tokiais atvejais didžiausias gyventojų priešas yra patiklumas ir stresas. Gyventojai taip pat neretai nukenčia norėdami gauti lengvų pinigų, kai jiems siūlo investuoti, gauti siuntą, paveldėti turtą ar pan.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Edvinas Iliukas pabrėžė, kad apgaulės metodai yra labai įvairūs ir išradingi: sms žinutės, elektroniniais laiškai, melagingos nuorodos, prisistatymas policijos pareigūnais arba banko darbuotojais, kuriamos netikros svetainės, vagiami duomenys socialiniuose tinkluose, pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Taip pat daug išmonės įdėta į romantinio sukčiavimo turinį.

Šiandien atvykę prokurorai pripažįsta, kad siekdami lengvų pinigų sukčiai pasižymi dideliu organizuotumu ir veiksmų koordinavimu, todėl gyventojai turi būti budrūs ir nepasitikėti žmonėmis, kurie bando juos įtikinti atskleisti savo asmens duomenis arba patvirtinti operacijas, suteikti prieigas ar pan. Vienas iš būdų apsisaugoti – nespausti nuorodų, o įeiti į tiesioginę tariamos institucijos interneto svetainę ir patiems susisiekti su specialistais. Be to, telefono numeris, kuriuo skambina sukčiai nebūtinai bus tikras, todėl klaidinga manyti, kad juos galima susekti pagal telefono numerį.

Nukentėjus nuo sukčių veiksmų būtina pranešti policijai. Deja, kartais pinigus praradę žmonės bijo dar didesnės gėdos ir atsisako kreiptis į pareigūnus. Tačiau esama ir gerų pavyzdžių, kai senoliai padeda policijai nustatyti nusikaltėlius.

Kaip netapti sukčių aukomis? Nutraukti pokalbį su nevalstybine kalba kalbančiu asmeniu ir dėl iškilusių situacijų tartis su giminaičiais, kaimynais, artimaisiais. Žinoti, jog valstybinių institucijų darbuotojai neatvažiuoja paimti grynų pinigų, Lietuvos institucijų domeno galūnė baigiasi „lt“, o ne „com“ arba „net“. Apsisaugoti padės tvirtas įsitikinimas neatskleisti savo asmens duomenų, nesutikti bendradarbiauti, neatiduoti savo banko kortelių ar grynųjų pinigų, nesuteikti prieigos prie paskyrų ar įrenginių, netvirtinti operacijų, neatidarinėti įtartinų elektroninių laiškų, nespausti nuorodų, o eiti į pirminį šaltinį pačiam. Patrauklus pasiūlymas gauti įspūdingos naudos gali baigtis prarastais pinigais ir duomenimis.

Sukčiavimo elektroninėje erdvėje mastą puikiai pademonstravo pakeltos visų susitikimo dalyvių rankos atsakant į klausimą, kam skambino sukčiai. Todėl kviečiame kalbėtis šia tema šeimose, darbo vietose ir bendruomenėse, skleisti žinią apie įvairius sukčiavimo būdus, stiprinti atsparumą ir kritinį mąstymą, visada žinoti, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose.