Kai amžius – tik skaičius: Šalčininkų lenkų trečiojo amžiaus universiteto jubiliejus.

Š. m. vasario 11 dieną Šalčininkų kultūros centro salėje tvyrojo šventinė, jaudinanti ir šilta atmosfera. Šalčininkų lenkų trečiojo amžiaus universitetas minėjo 15 veiklos metų – 15 tvirtos istorijos metų, parašytų entuziazmu, darbu ir širdimi.

Iškilmės prasidėjo žodžiais, kurie nuskambėjo tarsi visų susirinkusiųjų manifestas: kol turime svajonių, tol esame jauni. Sugiedojus universiteto himną ir po bendros maldos, kurią vedė vikaras kunigas Miroslav Jonas Domanski, vakaro šeimininkai Jadvyga Sinkevič ir Andžej Kozlovski pasveikino gausiai susirinkusius svečius. Tarp jų buvo Šalčininkų rajono meras ir Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus pirmininkas Zdzislav Palevič, Lenkijos Respublikos konsulė Vilniuje Jolanta Wiśnioch, vicemeras Valdemar Sliževski, savivaldybės atstovai, taip pat trečiojo amžiaus universitetų delegacijos iš Vilniaus, Nemenčinės, Rudaminos, Suvalkų ir Balstogės, bei asociacijos „Odra–Niemen“ ir „Głos Seniora“ iš Krokuvos atstovai.

Ypatinga akimirka tapo tylos minutė, skirta mirusiems universiteto klausytojams – Lucijai Aleksandrovič, Irenai Ališauskienei, Genoefai Aksamit, Teresai Baniusevič, Zuzanai Dovdai, Veronikai Duchnevič, Tomašui Dorniakui, Česlavui Kodisui, Kazimiežui Prišmontui, Marijai Nikrevič, Janinai Sinkevič, Rufinai Sutiaginai, Boleslabvui Štopui, Danutai Vasilevskai ir Vandai Voitukovič. Prisimenant tuos, kurie kūrė bendruomenę, jubiliejus įgavo gilesnę prasmę – nes universitetas tai ne tik užsiėmimai ir pasirodymai, bet pirmiausia žmonės.

Universiteto pirmininkas Voicech Jurgelevič savo kalboje pabrėžė, kad universitetas jau daugelį metų yra senjorų aktyvumo, tobulėjimo ir bendrystės erdvė. Apie organizacijos veiklą bei įgyvendintus projektus pasakojo Jadvyga Sinkevič, vadovavusi universitetui 2021–2025 metais, o garbės pirmininkas Antoni Jankovski prisiminė pirmuosius šios iniciatyvos žingsnius.

Padėkos už įsitraukimą į universiteto veiklą žodžius susirinkusiesiems skyrė Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

– Jūs esate mūsų bendruomenės vizitinė kortelė. Parodote, kad Šalčininkai – tai aktyvių, įsitraukusių ir savo šaknimis besididžiuojančių žmonių kraštas. Savo laikysena įrodote, kad amžius neriboja – jis suteikia jėgų, patirties ir išminties. Dėkoju jums už tai, kad įkvepiate jaunesnes kartas ir kuriate bendruomenę, kuria galime iš tikrųjų didžiuotis, – kalbėjo meras.

Ypatingus padėkos žodžius meras skyrė pirmajam universiteto pirmininkui Antoniui Jankovskiui – būtent į jį prieš daugelį metų jis kreipėsi su iniciatyva įkurti šią organizaciją. Meras pabrėžė drąsą ir ryžtą, kurių dėka idėja greitai virto aktyvia ir gyvybinga senjorų bendruomene.

Su pagarba meras Zdzislav Palevič kalbėjo ir apie Jadvygos Sinkevič veiklą, akcentuodamas jos išskirtinį atsidavimą, energiją bei sėkmingą daugelio projektų įgyvendinimą, kurie sustiprino universiteto pozicijas ir atvėrė jį naujoms iniciatyvoms.

Dabartiniam pirmininkui Voicechui Jurgelevičiui meras palinkėjo ištvermės, pasitenkinimo darbu ir drąsos imantis naujų iššūkių, pabrėždamas, kad jis vadovauja organizacijai, turinčiai tvirtus pamatus ir didžiulį potencialą.

Iškilmingoje atmosferoje, skambant plojimams ir lydint nuoširdžioms šypsenoms, iš mero rankų padėkos diplomus atsiėmė: Maria Alencinovič, Kristina Bingialienė, Teresa Čulkevič, Halina Davlidovič, Alicija Grigorovič, Antoni Jankovski, Voiciech Jurgelevič, Jadvyga Sinkevič, Teresa Žuk, Lucija Jurgelevič, Kazimira Ratkevič, Jadvyga Svorobovič ir Halina Šimelevič. Tai buvo padėkos išraiška už šių žmonių įsitraukimą, atsakomybę ir širdį, įdedamą į universiteto plėtrą.

Vėliau Universiteto pirmininkas Voicech Jurgelevič padėkomis pagerbė aktyviausius organizacijos narius – tuos, kurie savo energija ir nuosekliu darbu kuria kasdienį universiteto gyvenimą. Įvertinimai įteikti: Kristinai Ambroževič, Anai Aleškevič, Jadvygai Beliavskai, Nelei Budrevič, Reginai Bucko, Tekliai Grigorovič, Vladislavai Januševskai, Teresai Jelenskai, Francišekui Jelenskiui, Lilijai Juchnevič, Janinai Komarovič, Andžejui Kozlovskiui, Valerijai Kžyvec, Stanislavui Levkovičiui, Zofijai Marciševskai, Danutai Obločinskai, Antoniui Palulanui, Jadvygai Pževlockai, Anai Romanovskai, Vlodimežui Rutkovskiui, Kazimirai Stanevič, Vandai Turek, Kristinai Vitukevič ir Vladislavai Vysockai.

Būtent tokių žmonių dėka universitetas ne tik veikia, bet ir tiesiog verda gyvenimu – ir dar su tokiu užmoju, kad ne viena jaunesnė institucija galėtų jam pavydėti.

Sveikinimo laišką Universiteto dalyviams atsiuntė Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski bei LR Seimo narys Jaroslav Narkevič. Žodį tarė ir bendradarbiaujančių organizacijų bei universitetų atstovai, pabrėždami, kad Šalčininkų PUTW yra aktyvios ir susitelkusios senjorų bendruomenės pavyzdys.

Meninė dalis tapo tikra Šalčininkų senjorų energijos vizitine kortele. Scenoje pasirodė ansamblis „Retro“, kuris, nors gyvuoja dar neilgai, jau spėjo pelnyti nemažai laimėjimų, tarp jų – pirmąją vietą Tarptautiniame kalėdinių giesmių ir pastoralių konkurse Vilniuje.

Netrūko ir kolektyvų „Rodzinka“ iš Eišiškių, „Senior“ iš Jašiūnų filialo bei „Radość życia“ iš Šalčininkų pasirodymų. Skambėjo liaudies, patriotinės ir užstalės dainos, o svarbiausia – bendras dainavimas, kuris dar kartą įrodė, kad pase parašytas skaičius tėra skaičius.

Buvo sveikinimų, gėlių ir padėkos žodžių, tačiau labiausiai jautėsi nuoširdus džiaugsmas dėl gerai nuveikto darbo. Nes jei kas nors penkiolika metų aktyviai dirba visuomeninį darbą, organizuoja užsiėmimus, koncertus, išvykas ir dar sugeba užkrėsti kitus entuziazmu – tai tikrai verta garsiausių plojimų.

Apibendrinant pabrėžta, kad universitetas – tai kur kas daugiau nei paskaitos ar dirbtuvės. Tai vieta, kur gimsta draugystės, skleidžiasi pozityvas ir kur niekas nesako „jau per vėlu“. Priešingai – čia dažnai viskas tik prasideda.

Renginio pabaigoje nuskambėjo kartu atliekamos dainos apie Vilniaus kraštą ir Šalčininkų žemę, o tuomet atėjo akimirka, be kurios jubiliejus būtų neįsivaizduojamas – tortas. Saldus akcentas, padovanotas Šalčininkų rajono savivaldybės, tapo simboliniu šventės vainiku.

Penkiolika metų praėjo – tai faktas. Tačiau žvelgiant į senjorų energiją, įsitraukimą ir spindinčias akis, drąsiai galima sakyti: geriausia dar priešakyje. Nes kol yra svajonių, tol gyva jaunystė. O Šalčininkuose jos tikrai netrūksta.

NUOTRAUKŲ GALERIJA