Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Dailidžių gandras jau lizde – pavasaris atėjo!

Dailidžių gandras jau lizde – pavasaris atėjo!

Gandrų grįžimas visada pranašavo pavasarį. Į Butrimonių seniūnijos Dailidžių kaimą jis atėjo anksčiausiai. O viskas dėl vietinio gandro, kuris prieš metus apsigyveno Jano ir Janinos Mikutaičių ūkyje.

- Tai dar vienas mūsų anūkas, - juokauja ponia Janina.

Dar vieno šeimos nario atsiradimo istoriją pasakoja šeimininkas Jan Mikutaitis.

- Lizdas atlieka labai svarbų vaidmenį gandrų gyvenime, todėl suprantama, kad kartais gandrai nuožmiai ir ilgai dėl jo kovoja. Taip buvo ir mūsų atveju. Jauna gandrų pora susilaukė jauniklių ir buvo užpulta vienišų patinų. Šio susirėmimo metu iš lizdo iškrito gandriukas, kurį priglaudėme, - pasakoja Jan Mikutaitis.

Gandriukas buvo visai mažytis, tačiau sužalojimų neturėjo. Buvo matyti, kad jis yra sveikas, tačiau grąžinti jį į lizdą nebuvo galimybės.

 

 

       

- Lizdas buvo per aukštai, niekas kaime neturėjo įrangos, kuria galėtumėme grąžinti mažiuką tėvams. Kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau niekas nenorėjo pasiimti jauniklio. Todėl neliko nieko kito, kaip mums patiems jį priglausti ir auginti, - prisimena ponia Janina.

       

Ir tada į pagalbą atėjo internetas. Mikutaičių duktė Inesa ieškojo informacijos apie paukščio maitinimą ir priežiūrą. Taip šeimoje atsirado gandras su išrankios katės ir ištikimo šuns charakteriu.

- Nuolat paskui kažką eina. Aš jį dažniausiai maitinu, todėl prie manęs labiausiai prisirišęs. Tačiau labai myli jauniausią anūką Bogdaną. Jie beveik tokio paties amžiaus, todėl randa bendrų žaidimų, - juokiasi ponia Janina.

Gandrai – mėsėdžiai paukščiai. Kasdien jam reikia apie pusę kilogramo maisto. Dažniausiai tai yra paukštienos subproduktai. Šeimininkai kukliai prisipažįsta, kad išlepino augintinį, prašančio maisto įvairovės, todėl kepenėles, skrandukus arba širdeles stengiasi kaitalioti kas dvi tris dienas. Žiemą gandras praleido tvarte, kadaise pritaikytame naminiams gyvuliams. Žiemojo tik su vištomis, todėl vietos jam tikrai netrūko. Gandras neapsiriboja vieno ūkio teritorija, mielai lankosi ir pas kaimynus. Sušilęs oras leido raudonsnapiui išeiti į lauką, o Dailidžių gyventojai su džiaugsmu pasitiko savo kaimyną.

                

- Kai prieš kelias savaites pamačiau jį danguje, pajutau didžiulę šilumą. Pavasaris, mūsų gandras, nauja viltis... Lyg ir smulkmena, o visiems teikia tiek džiaugsmo. Gando vaizdo įrašus siunčiu mamai į Baltarusiją, dukrai į Vilnių, pažįstamiems. Dažnai manęs klausia, o kaip laikosi Jūsų gandras? Didžiulė padėka Mikutaičiams, kurie suteikė jam galimybę gyventi, - sako Dailidžių gyventoja Leokadija.

Mikutaičių gandras nevalingai tapo viso kaimo vizitine kortele. Ką jam atneš ateinantis pavasaris? Ar jam pavyks prisijungti prie gandrų pulko ir rudenį kartu išskristi į šiltus kraštus, ar jau visam laikui liks Mikutaičių ūkyje? Į šį klausimą atsakys laikas, o kol kas ji kels šypsenas ir džiaugsmą kiekvienam sutiktam.

 


Turi įdomią istoriją? 

Įdomus ir neeilinis įvykis ten, kur gyveni?

Parašyk apie tai mums - info@salcininkai.lt

Apdovanosime kiekvienos paskelbtos istorijos autorių.