Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Motinystė – tai „profesija“, kuriai niekas nesiruošė ir nesimokė

Motinystė – tai „profesija“, kuriai niekas nesiruošė ir nesimokė

Mama – pirmasis vaiko lūpomis ištartas žodis. Vos dvi raidės, kuriose telpa visas pasaulis. Pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje minima Motinos diena. Šia proga kviečiame susipažinti su keliomis Šalčininkų rajono daugiavaikėmis mamomis.

Vaclava Chšanovskaja iš Gėlūnų kaimo (Pabarės sen.) užauginusi penkis sūnus pasakoja, kad dabar visi sunkumai praeityje, o didžiausias jos turtas yra vaikai.

- Dabar, kai pagalvoju, vaikai užaugo greitai. Ne tik svetimi vaikai greitai auga, savi taip pat, - sako ponia Vaclava. - Augindama penkis vaikus neužgyvenau didelių turtų, tačiau šiandien esu laiminga. Mano pasididžiavimas ir tai, kas svarbiausia – tai mano vaikai. Esu turtinga, turiu net 9 anūkus. Žinoma, kai vaikai augo, nebuvo viskas paprasta. Padėjo giminės, kaimynai, nes turėjau eiti į darbą ir palikti juos mažus vienus namuose. Vieną kartą grįždama iš darbo pamačiau, kad iš kaimo išvažiuoja greitosios pagalbos automobilis, o namuose manęs laukė žinia, kad vienas iš vaikų susilaužė koją, - prisimena moteris.

Jos teigimu, vaikai buvo mokomi visada padėti tėvams, buvo auklėjami dorai ir sąžiningai.

 
 

- Disciplina buvo. Kur gi be jos, kai net penki berniukai augo, - juokauja ponia Vaclava. – Ir dabar kartais vaikai prisimena, kad buvo auklėjami griežtai. Gal todėl jie labai stengėsi padėti, palaikyti mus. Dabar aš padedu jiems tik patarimu, o sūnūs manimi rūpinasi, visur mane vežasi, gaunu gėles, dovanas, jaučiuosi vertinama, - pasakoja ponia Janina.

Marek, Romualdas, Viktor, Jurij ir Aleksejus – tai penki broliai, sėkmingai sukūrę šeimas ir įsikūrę nuosavuose namuose, kurie šiandien rūpinasi savo mama. Paklausta, ką galėtų pasakyti jaunoms mamoms, ponia Vaclava teigia, kad vaikų šeimoje turi būti daugiau negu vienas, reikia bent dviejų.

Janina Budneva, gyvenanti Šalčininkuose, taip pat sutiko su mumis pasidalinti pasakojimu apie motinystę. Jos šeimoje užaugo šeši vaikai: Edvard, Dmitrij - Andžej, Oksana - Anna, Aleksandr, Jurij i Bogumila.

- Vyras visada norėjo dukters, o kai gimė mergaitė, tai pagalvojom, kad jai reikia sesės, gi nebus viena tarp berniukų, - taip nuoširdų pokalbį pradeda ponia Janina.

Moteris pasakoja, kad abu su vyru labai stengėsi duoti vaikams kuo daugiau meilės ir supratimo, jog gyventi reikia dorai. Ji dalinasi prisiminimais, kad abu su vyru dirbo dviejuose darbuose, o vaikai, vertindami tėvų pastangas, jiems visada padėjo. Moteris švelniai ir su didžiule meile pasakoja, kaip jauniausioji duktė, sveikindama tėvą su gimtadieniu, prisiminė kartu praleistas akimirkas, kai jiedu su mama klausėsi jos pasakojimų, kaip kartu atliko namų darbus, leido laiką kartu.

- Pavyzdys visada turi būti. Stengėmės auklėti vaikus per savo asmeninį pavyzdį. Tačiau labiausiai man padėjo atviri ir nuoširdūs pokalbiai. Jie man visada pasipasakojo, žinojau jų paslaptis, skyrėme jiems daug dėmesio, kalbėjomės, kartu skaitėme knygas. Auginti vaikus tikrai nelengva, reikia dėti pastangas. O svarbiausias amžius nuo 2 iki 6 metų, kai vaikas lyg kempinė visą sugeria. Mano vaikai buvo tokie „naminiai“ ir niekada niekam nepadarė nieko pikta. Dabar neturiu jiems padėti – jie man padeda. Jaučiu jų artumą kasdien – kasdien skambina, teiraujasi, domisi, nepaisant to, kad du gyvena užsienyje. Būna, kad net telefonas kaista. Kiekvienas iš jų yra mano džiaugsmas, - jautriai pasakoja ponia Janina.

 
 

Rodydama vaikų nuotraukas moteris pasakoja apie mokyklos ir studijų laikus, prisimena, kaip jie buvo giriami už pasiekimus, dalyvavo olimpiadose, studijavo ir siekė aukštojo mokslo.

- Turiu 10 anūkų! Vienas iš sūnų padovanojo jų net penkis! Taip, vaikus auginti nėra paprasta, tačiau jų šeimoje turi būti tikrai daugiau negu vienas, - dalinasi mintimis ponia Janina.

Ji atskleidžia vieną gražią paslaptį, kad laukiantis reikia būtinai nešiotis gintarą, tuomet gimęs vaikas bus labai geras, švelnus ir prisirišęs prie mamos.

Keturis vaikus auginanti Jašiūnų gyventoja Violeta Tomaševič pasakoja, kad visada svajojo apie didelę šeimą, nes pati kilusi iš trijų vaikų šeimos. Glorija, Aurelija, Alfred ir Kornelija – tokius vardus ji išsirinko savo vaikams.

- Juokauju, kad mano vaikai – tai dvi kompanijos. 16 ir 13 metų mergaitės, kita - 6 ir 5 metų mažiukai, jauniausioji – tai dovanėlė mums visiems. Vyresni turi bendrų interesų ir mažiukai yra beveik vienodo amžiaus. Tačiau jie puikiai moka leisti laiką ir visi keturi kartu: žaidžia mokyklą, pamėgo šaškes ir kviečia žaisti kartu, mokosi pažinti raides, - pasakoja Violeta prisimindama, kad prieš kelias dienas Aurelija vaidino mokytoją, o Alfred ir Kornelija – mokinius.

Ji dalijasi prisiminimais, kad gimus pirmai dukrai atrodė, kad vaikų auginimas – tai labai sunkus darbas. Dabar viskas pasikeitė. Violetos namuose vaikai išmoko savarankiškumo. Jie mato, kad mamai tikrai nestinga rūpesčių, todėl patys imasi iniciatyvos.

- Žinoma, keturi vaikai – rūpesčių yra. Kiekvienam reikia skirti dėmesio, apgalvoti, ką darai, ką kiekvienam sakai. Nepaisant to, kad vyriausiai dukrai jau 16, jai manęs vis vien reikia, kartais gal daugiau negu mažiukams. Bet mūsų bendri pokalbiai ir kartu leidžiamas laikas yra neįkainojami. Šiandien pagalvoju – jau 16! O atrodo, kad visai neseniai gimė. Netgi mūsų mažulei Kornelkai jau penkeri. Ką aš be jos daryčiau? Ji visada pasako vos metais vyresniam broliui, ką jis pamiršo padaryti, kaip jis turi pasielgti, padeda, jeigu nesiseka. Mažieji jau kartais nesulaukę manęs patys pasidaro kakavos, įsipila pieno, apsirengia. Gal ne visada pavyksta, bet svarbu, kad jie nori ir moka būti savarankiški. Žinoma, širdyje jaučiu, kad noriu jiems padėti, padaryti už juos, tačiau suprantu, kad jie turi mokytis būti savarankiški, - sako ji.

Violeta Tomaševič svarsto, kad motinystė – tai „profesija“, kuriai niekas nesiruošė ir nesimokė, tai atėjo savaime ir kiekviena mama kuria savo pasaulį, kuriame jos šeima yra svarbiausias atramos taškas.

 

Nuoširdžiai dėkojame Gėlūnuose gyvenančiai Vaclavai Chšanovskajai, šalčininkietei Janina Budnevai ir mūsų kolegei Violetai Tomaševič už gražias mintis Motinos dienos proga. Su Motinos diena!