Informacija dėl teisinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija

Informuojame, kad 2025 m. sausio 21 d. nustojo galioti 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis). Visi Lietuvos įstaigoms ir institucijoms teikiami Rusijoje sudaryti ir (ar) išduoti dokumentai, nepriklausomai nuo jų sudarymo ar išdavimo datos, turės būti tvirtinami pažyma (Apostille), numatyta 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Jeigu iki 1991 metų Rusijos TFSR ir vėliau dabartinės Rusijos Federacijos įstaigų išduotuose dokumentuose esančių parašų, pasirašiusių asmenų pareigų ir antspaudo tikrumas negalės būti patvirtintas pažyma (Apostille), Lietuvos įstaigoms ir institucijoms turės būti teikiami naujai Rusijoje išduoti ir pažyma (Apostille) patvirtinti dokumentai.

Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu XIV-28101 buvo denonsuota (paskelbimas , kad sutartis negalioja ). 1992 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis). Sutarties 80 straipsnyje numatyta, kad jos galiojimas automatiškai pratęsiamas kas 5 metus, jeigu viena iš susitariančiųjų šalių jos nedenonsuoja, pranešdama apie tai kitai susitariančiajai šaliai prieš 6 mėnesius iki Sutarties galiojimo termino pabaigos. Užsienio reikalų  ministerija 2024 m. liepos 3 d. nota informavo Rusijos pusę apie Sutarties denonsavimą.

Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis). Sutarties 80 straipsnyje numatyta, kad jos galiojimas automatiškai pratęsiamas kas 5 metus, jeigu viena iš susitariančiųjų šalių jos nedenonsuoja, pranešdama apie tai kitai susitariančiajai šaliai prieš 6 mėnesius iki Sutarties galiojimo termino pabaigos. Užsienio reikalų ministerija 2024 m. liepos 3 d. nota informavo Rusijos pusę apie Sutarties denonsavimą. Taigi , Lietuvai pranešus apie Sutarties nutraukimą, jos galiojimas nebebus pratęstas paskesniam 5 metų laikotarpiui ir Sutartis nustos galiot 2025 m. sausio 21 d.

Pažymime, kad vienas iš pagrindinių Sutarties denonsavimo tikslų – nepalaikyti glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore, be kita ko, atsižvelgiant į geopolitnę situaciją, t. y. prieš Ukrainą tebevykdomą beprecedentę Rusijos karinę agresiją ir Rusijos vykdomus šiurkščius tarptautinės teisės esminių principų ir normų pažeidimus.

Nors glaudesnis teisinis bendradarbiavimas su Rusija po Sutarties nutraukimo toliau nebebus palaikomas ir plėtojamas, pažymime, kad, prireikus ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos piliečių interesus, Lietuvos Respublikos institucijoms išliks galimybė kreiptis į Rusiją dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, remiantis kitais tarptautiniais instrumentais. Rusija yra eilės tarptautinių sutarčių, prie kurių yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika, dalyvė. Todėl teisinis bendradarbiavimas su Rusija, esant poreikiui, toliau galėtų būt vykdomas daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindais ir apimtimi.

Apibendrinant, Rusija jau yra informuota apie Lietuvos Respublikos įvykdytą Sutarties denonsavimą ir Sutartis nustos galiot 2025 m. sausio 21 d. Jeigu po Sutarties galiojimo pabaigos iškiltų poreikis kreiptis į Rusiją dėl teisinės pagalbos Sutarties reguliavimo sričiai priskirtinais klausimais, toks teisinis bendradarbiavimas aukščiau nurodyta apimtimi būtų įmanomas pagal kitas galiojančias tarptautines sutarties galimybes. Galiausiai norime atkreipt dėmesį, kad nesant teisinių bendradarbiavimo pagrindų, taip pat išlieka galimybė dėl teisinės pagalbos konkrečiu atveju kreiptis į Rusijos kompetentingas institucijas diplomatine tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečiams dėl civilinės būklės aktų įrašus liudijančių dokumentų gavimo reikės tiesiogiai kreiptis į Rusijos įstaigas.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu laukiame Užsienio reikalų ministerijos išaiškinimo dėl galimybės teisinės pagalbos konkrečiais atvejais kreiptis į Rusijos kompetentingas institucijas diplomatine tvarka.

Civilinės metrikacijos skyrius informuos Teisingumo ministeriją, jeigu Lietuvos piliečiai turės sunkumų gaunant dokumentus iš Rusijos įstaigų.