2020 metų Šalčininkų rajono gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika

Bendra 2020 metų situacija

Šalčininkų rajono teritorijoje 2020 metais kilo 174 gaisrai, iš jų trijuose gaisruose žuvo 3 žmonės. Lyginant su 2019 metų statistika rajone, gaisrų sumažėjo 32,5 proc. (2019 m. kilo 259 gaisrai). Bendrai šalyje 2020 m. kilo 8846 gaisrai (2019 m. kilo 11507 gaisrai), iš jų – Vilniaus apskrityje 2562 gaisrai. Taigi, gaisrų skaičius Šalčininkų rajone sudarė beveik 2 proc. visų gaisrų Lietuvoje arba 6,9 proc. visų gaisrų Vilniaus apskrityje. Gaisrų skaičius Šalčininkų rajone tenkantis 10 000 gyventojų – 56,71. Lyginant šį rodiklį su mūsų kaimyninėmis Vilniaus, Trakų ir Varėnos rajonų savivaldybėmis, jis yra mažiausias.

Be gaisrų gesinimo Šalčininkų rajono priešgaisrinės saugos pajėgos 2020 m. rajono teritorijoje atliko ir 97 gelbėjimo darbus. Palyginus su 2019 metų išvykimų skaičiumi, gelbėjimo darbų 2020 m. padaugėjo net 42,65 proc. (2019 m. į gelbėjimo darbus buvo išvykta 68 kartus). Na, o palyginus šiuos duomenis su bendra situacija Lietuvoje, gelbėjimo darbų skaičius Šalčininkų rajone sudarė apie 0,75 proc. visų gelbėjimo darbų šalyje 2020 m. Gelbėjimo darbų skaičius 2020 m. tenkantis 10 000 gyventojų - 31,255. Palyginus šį rodiklį su kaimynų savivaldybėmis, mes esam kiek žemiau vidutinio rodiklio.

2020 metų gaisrų statistika

2020 m. Šalčininkų rajone kilo 174 gaisrai: net 61 proc. šių gaisrų (106 gaisrai) kilo atviroje teritorijoje. Tai degančių pievų, ražienų, miškų ir šiukšlių gaisrai.

Toliau nagrinėjant gaisrų statistiką antroje  vietoje pagal gaisrų kilimo dažnumą yra gyvenamasis sektorius – šie gaisrai (20 gaisrų) sudarė 11,5 proc. visų gaisrų, kilusių 2020 m. Taip pat 2020 m. didesnę gaisrų dalį nei įprastai apėmė transporto priemonių gaisrai – šie gaisrai (16) sudarė 9,2 proc. visų gaisrų. Toliau seka ūkinių pastatų gaisrai, kurių pernai įvyko 12, kas sudarė 6,9 proc. visų gaisrų.

Kalbant apie gaisrų kilimo priežastis, būtina pastebėti, kad dažniausiu atveju priežastis priklauso būtent nuo gaisro kilimo vietos. O tai akivaizdžiausia atkreipiant dėmesį į atvirų teritorijų gaisrų skaičių ir gaisrų, kurių priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis, skaičių. Šie skaičiai dažniausiai daugmaž atitinka. Taigi, galima sakyti, kad  pašalinis ugnies šaltinis, kaip gaisro priežastis, dažniausiai yra nustatomas atvirų teritorijų gaisruose. 2020 m. ši gaisro priežastis sudarė  68,4 proc. visų gaisrų kilimo priežasčių. Kita dažna gaisrų kilimo priežastis ypač aktuali atšalus orams – krosnių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, gedimai. Ji sudarė kiek daugiau nei 9 proc. visų kilusių gaisrų.

Analizuojant gaisrų kilimą pagal metų laikus, kaip ir kasmet nestebina ypač išsiskiriantys pavasario mėnesiai. Priklausomai nuo to, kada nutirpsta sniegas, jeigu buvo, ir kada jau būna pakankamai sausa, žolės deginimo laikotarpis gali prasidėti nuo kovo ar balandžio mėnesio ir tęstis iki pat birželio, taip pat priklausomai nuo to, kada suželia žolė. 2020 metais šis laikotarpis prasidėjo kovo mėnesį, kai į gaisrus buvo išvykta 31 kartą. Daugiausiai gaisrų buvo balandžio mėnesį (44), o gegužės mėnesį sužėlus augmenijai šis pavojingas gamtai ir žmonių sveikatai bei turtui žolės deginimo reiškinys beveik baigėsi. Toliau gaisrų skaičiumi kiek išsiskyrė sausas rugpjūčio mėnuo, tačiau vėlgi, didžiąją jų dalį sudarė atvirų teritorijų gaisrai. Praėjusių metų sausis gerokai nustebino, kai rajone nebuvo nė vieno iškvietimo į gaisrą. Taip pat „ramesnis“  buvo ir lapkričio mėnuo  - kilo tik 4 gaisrai.

Remiantis gaisrų priklausomybės nuo savaitės dienų statistika 2020 m., galima teigti, kad rizikingiausi buvo savaitgaliai – penktadieniais kilo 16 proc. visų gaisrų, o šeštadieniais – 17 proc., o taip pat antradieniai (16 proc.). Mažiausiai gaisrų kilo ketvirtadieniais – gaisrų skaičius šiomis dienomis sudarė 10 proc. visų gaisrų, kilusių Šalčininkų rajono teritorijoje.

Gilinantis į iškvietimų į gaisrus skaičių priklausomai nuo paros meto, dažniausiai ugniagesiai į gaisrus keliavo dieną – šie gaisrai sudarė apie 47 proc. visų gaisrų. Rečiausiai į gaisrus teko vykti naktimis – jie sudarė 9,2 proc. dalį visų gaisrų.

Toliau apžvelgiant gaisrų skaičių 2020 m. atskirose Šalčininkų rajono seniūnijose, matome, kad daugiausiai gaisrų kilo tose seniūnijose, kuriose yra daugiausia gyventojų  arba didžiausias gyventojų tankumas (lyginant gyventojų skaičių su seniūnijos teritorijos plotu). Todėl akivaizdu, kad daugiausiai gaisrų kilo Šalčininkų (16,7 proc. visų gaisrų), Turgelių (11 proc.), Gerviškių (9,8 proc.), Jašiūnų (9,2 proc.) ir Eišiškių (8 proc.) seniūnijose. Mažiausiai gaisrų kilo Dainavos (2,9 proc.) ir Pabarės (4 proc.) seniūnijose.

Žuvusiųjų gaisruose analizė

Pernai atskiruose gaisruose Šalčininkų rajone žuvo trys žmonės – vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais. Žuvusieji – viena moteris ir du vyrai - 53, 55, 60 metų amžiaus, Butrimonių, Turgelių ir Akmenynės seniūnijų gyventojai. Deja, bet pražūtingų gaisrų priežastys dažniausiai nesikeičia, todėl ir 2020 m. visų trijų gaisrų priežastis – neatsargus rūkymas. Visi šie tragiški  gaisrai kilo gyvenamuosiuose namuose.

Lyginant devyniolikos metų žuvusiųjų gaisruose statistiką, matome, kad pernai žuvusiųjų skaičius vienas mažesnių. 2019 m. gaisruose žuvo 5 žmonės.

Taip pat 2020 m. gaisruose buvo traumuoti 3 žmonės, išgelbėti – 2.

Kiti gelbėjimo darbai

Be iškvietimo į gaisravietes į kitus gelbėjimo darbus ugniagesiai pernai vyko 97 kartus. Daugiausia kartų vykti teko į reikalingos techninės pagalbos iškvietimus – 41 kartą, kas sudarė beveik 40 proc. visų gelbėjimo darbų. Tai buvo tokie pagalbos prašymai, kaip pašalinti ant kelių užvirtusius medžius, techninės pagalbos poreikis ne eismo įvykio metu, sugedus automobiliui ir užblokavus kelią, jam užklimpus (dažniausiai pagalba teikiama greitosios pagalbos automobiliams). Taip pat dažni gelbėjimo darbai transporto avarijų vietose bei pagalba policijai.

Parengė Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Erika Laurinėnienė