Kontaktai:
Adresas: Vilniaus g. 49, LT- 17116 Šalčininkai
Tel.: (0 380) 51 233 arba +370 380 51 233
El.p.: priimamasis@salcininkai.lt
Bendra 2021 metų situacija
Šalčininkų rajono teritorijoje 2021 metais kilo 149 gaisrai, iš jų trijuose gaisruose žuvo 3 žmonės. Lyginant su 2020 metų statistika rajone, gaisrų sumažėjo 15,3 proc. (2020 m. kilo 174 gaisrai). Bendrai šalyje 2021 m. kilo 8333 gaisrai (2020 m. kilo 8846 gaisrai), iš jų – Vilniaus apskrityje 2210 gaisrų. Taigi, gaisrų skaičius Šalčininkų rajone sudarė 1,8 proc. visų gaisrų Lietuvoje arba 6,7 proc. visų gaisrų Vilniaus apskrityje. Gaisrų skaičius Šalčininkų rajone tenkantis 10 000 gyventojų – 48,01. Deja, lyginant šį rodiklį su mūsų kaimyninėmis Vilniaus, Trakų ir Varėnos rajonų savivaldybėmis, jis praėjusiais metais buvo didžiausias (nors 2020 m. situacija buvo priešinga – šis rodiklis mūsų rajone buvo mažiausias).
Be gaisrų gesinimo Šalčininkų rajono priešgaisrinės saugos pajėgos 2021 m. rajono teritorijoje atliko ir 131 gelbėjimo darbą. Palyginus su 2020 metų išvykimų skaičiumi, gelbėjimo darbų 2021 m. padaugėjo 35,05 proc. (2020 m. į gelbėjimo darbus buvo išvykta 97 kartus). Na, o palyginus šiuos duomenis su bendra situacija Lietuvoje, gelbėjimo darbų skaičius Šalčininkų rajone sudarė apie 0,94 proc. visų gelbėjimo darbų šalyje 2021 m. Gelbėjimo darbų skaičius 2021 m. tenkantis 10 000 gyventojų – 42,21. Palyginus šį rodiklį su kaimynų savivaldybėmis, mes esam kiek žemiau vidutinio rodiklio.
2021 metų gaisrų statistika
Kaip jau minėta, Šalčininkų rajone 2021 metais kilo 149 gaisrai. 36 proc. šių gaisrų (53 gaisrai) kilo atviroje teritorijoje. Tai degančių pievų, ražienų, miškų ir šiukšlių gaisrai.
Toliau nagrinėjant gaisrų statistiką, antroje vietoje pagal gaisrų kilimo dažnumą yra gyvenamasis sektorius – šie gaisrai (39 gaisrų) sudarė 26,2 proc. visų gaisrų, kilusių 2021 m. Taip pat 2021 m. didesnę gaisrų dalį apėmė ūkinių pastatų gaisrai – šie gaisrai (26) sudarė 17,4 proc. visų gaisrų. Toliau seka transporto priemonių gaisrai, kurių pernai įvyko 15, kas sudarė 10 proc. visų gaisrų.
Kalbant apie gaisrų kilimo priežastis, būtina pastebėti, kad dažniausiu atveju priežastis priklauso būtent nuo gaisro kilimo vietos. O tai akivaizdžiausia atkreipiant dėmesį į atvirų teritorijų gaisrų skaičių ir gaisrų, kurių priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis, skaičių. Šie skaičiai dažniausiai daugmaž atitinka. Taigi, galima sakyti, kad pašalinis ugnies šaltinis kaip gaisro priežastis dažniausiai yra nustatomas atvirų teritorijų gaisruose. 2021 m. ši gaisro priežastis sudarė beveik 50 proc. visų gaisrų kilimo priežasčių. Kita dažna gaisrų kilimo priežastis ypač aktuali atšalus orams – krosnių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, gedimai. Ji sudarė net 23 proc. visų kilusių gaisrų.
Analizuojant gaisrų kilimo priklausomybę nuo metų laikotarpio, kaip ir kasmet nestebina ypač išsiskiriantys pavasario mėnesiai. Priklausomai nuo to, kada nutirpsta sniego danga, jeigu tokia buvo, ir kada jau būna pakankamai sausa, žolės deginimo laikotarpis gali prasidėti net ir nuo vasario mėnesio ir tęstis iki pat birželio, taip pat priklausomai nuo to, kada suželia žolė. 2021 metais šis laikotarpis prasidėjo būtent vasario mėnesį. Daugiausiai gaisrų buvo balandžio mėnesį (35). Na, o gegužės mėnesį sužėlus augmenijai šis pavojingas gamtai ir žmonių sveikatai bei turtui žolės deginimo reiškinys beveik baigėsi.
Gaisrų klausimu „ramesni“ buvo rugsėjo ir gruodžio mėnesiai, kai kilo tik po 6 gaisrus per mėnesį. Sausis taip pat jau kelinti metai iš eilės „išskirtinis“ – 2021 m. tai buvo mėnuo, per kurį kilo mažiausiai gaisrų – 5, na, o 2020 m. sausio mėnuo nustebino tuo, kad per jį nekilo nė vienas gaisras.
Remiantis gaisrų priklausomybės nuo savaitės dienų statistika 2021 m., galima teigti, kad rizikingiausi buvo savaitgaliai – šeštadieniais kilo 20 proc. visų gaisrų, o sekmadieniais – 18 proc. Beje, tokia tikimybių statistika nelabai skiriasi kiekvienais metais. Mažiausia gaisrų kilimo tikimybė – savaitės viduryje - trečiadieniais – gaisrų skaičius šiomis dienomis sudarė vos 5 proc. visų gaisrų, kilusių Šalčininkų rajono teritorijoje.
Gilinantis į iškvietimų į gaisrus skaičių priklausomai nuo paros meto, dažniausiai ugniagesiai į gaisrus keliavo dienos metu – šie gaisrai sudarė beveik pusę visų gaisrų - 49 proc. 2021 m. rečiausiai į gaisrus teko vykti rytais – jie sudarė 11 proc. dalį visų gaisrų. Nors metai prieš (2020 m.) Šalčininkų ugniagesiai gelbėtojai rečiausiai vyko į gaisrus nakties metu.
Toliau apžvelgiant gaisrų skaičių 2021 m. atskirose Šalčininkų rajono seniūnijose, matome, kad daugiausiai gaisrų dažniausiai kilo tose seniūnijose, kuriose yra daugiausia gyventojų arba didžiausias gyventojų tankumas (lyginant gyventojų skaičių su seniūnijos teritorijos plotu). Daugiausiai gaisrų kilo Šalčininkų (12,7 proc. visų gaisrų), Jašiūnų (12,1 proc.), Dieveniškių (11,4 proc.), Eišiškių (9,4 proc.) ir Poškonių (9,4 proc.) seniūnijose. Mažiausiai gaisrų kilo Akmenynės ir Dainavos seniūnijose – po 1,3 proc. visų rajone kilusių gaisrų.
Žuvusiųjų gaisruose analizė
Pernai metais atskiruose gaisruose Šalčininkų rajone žuvo trys žmonės – vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais. Žuvusieji – viena moteris ir du vyrai - 85, 64, 52 metų amžiaus, Dainavos, Poškonių ir Jašiūnų seniūnijų gyventojai. Visi šie tragiški gaisrai kilo gyvenamuosiuose namuose. Žuvimo priežastys skiriasi, nors dvi iš jų – susijusios su šildymu krosnimis. Per gaisrą vasario mėnesį, vyras žuvo dėl krosnies ir dūmtraukio gedimo. Gegužės mėnesį vyras žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Beje, pastaruosius tragiškus gaisrus sieja ir nepavyzdinis socialinis gyvenimas. Gruodžio mėnesį garbaus amžiaus moteris žuvo dėl krosnių eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Nė viename gyvenamajame name, kur kilo šie tragiški gaisrai, nebuvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kurie, tikėtina, būtų išgelbėję nuo žūčių.
Lyginant paskutinių 20 metų žuvusiųjų gaisruose statistiką, matome, kad pernai metais žuvusiųjų skaičius vienas mažesnių. 2020 m. gaisruose žuvo taip pat 3 žmonės.
2021 m. gaisruose buvo traumuoti 9 žmonės.
Kiti gelbėjimo darbai
Be gaisrų gesinimo, į kitus gelbėjimo darbus ugniagesiai pernai vyko 131 kartus. Daugiausia kartų vykti teko į reikalingos techninės pagalbos iškvietimus – 64 kartus, kas sudarė beveik 49 proc. visų gelbėjimo darbų. Tai buvo tokie pagalbos prašymai, kaip pašalinti ant kelių užvirtusius medžius, techninės pagalbos poreikis ne eismo įvykio metu, sugedus automobiliui ir užblokavus kelią, specialiųjų tarnybų automobiliams užklimpus ir pan. Taip pat dažni gelbėjimo darbai transporto avarijų vietose bei pagalba policijai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažams.
Gaisrų prevencijos Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje 2022-2026 metais programa
Svarbu paminėti, kad 2021 metų pabaigoje buvo parengta ir patvirtinta nauja rajono gaisrų prevencijos programa penkeriems metams. Šios programos paskirtis – mažinti gaisrų ir žuvusiųjų bei traumuotų gaisruose asmenų skaičių, rengiant ir įgyvendinant prevencines priemones savivaldybėje, į prevencinę veiklą įtraukiant tokias savivaldybės bendruomenės socialines struktūras kaip mokykla, šeima, bendruomenė, seniūnijos. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat Gaisrų prevencijos veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1V-607 „Dėl gaisrų prevencijos veiksmų plano patvirtinimo“ priedo 1.1 papunkčiu ir „Savivaldybės gaisrų prevencijos programos rengimo metodinėmis rekomendacijomis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.1V-851.
Remiantis minėtu gaisrų prevencijos veiksmų planu, mūsų rajono programoje būtent didžiausias dėmesys ir pagalba bus skiriama rizikingiausios socialinėms grupėms - vienišiems asmenims ir senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems riziką keliančiuose būstuose; neįgaliesiems asmenims ir auginantiems nepilnamečius neįgalius vaikus asmenims bei turintiems specialių poreikių ir gyvenantiems riziką keliančiuose individualiuose būstuose.
Tikimasi, kad programoje iškelti prioritetai, tikslai ir užduotys programos vykdymo eigoje parodys teigiamus rezultatus gaisrų kilimo ir žuvusiųjų gaisruose statistikoje.
Parengė: Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Erika Laurinėnienė
Parašykite komentarą
Komentarai
{{msg}}