Dailidkos: septyni dešimtmečiai, viena meilės istorija

Prieš 70 metų jauni Margarita ir Vytautas Dailidkos sukūrė šeimą: be žiedų, be priesaikos Dievo akivaizdoje, be vestuvių pokylio. Tačiau svarbiausia, kad jiedu buvo tvirtai apsisprendę būti kartu.

Abu gimė tarpukariu ir patyrė Antrojo pasaulinio karo terorą, pokario sunkumus. Ponia Margarita gimusi Kazjanų kaime (Vitebsko apskr., Baltarusija), nacistinės Vokietijos okupacijos metu kartu su mama ir seserimi buvo išvežta į koncentracijos stovyklą Vokietijoje. Deja, ten ji neteko mamos. Po karo ji su vyresne seserimi atsidūrė Lietuvoje, Pabradėje, vėliau gyveno Juodšilių vaikų namuose. Ponas Vytautas gimė mokytojo šeimoje Žirmūnų kaime (Baltarusija), lankė Kalesninkų pradinę mokyklą. Vėliau jiedu abu įstojo į Trakų pedagoginę mokyklą. Taip prasidėjo septynis dešimtmečius puoselėjamas šeimos kelias.

- Mes susitikome Trakų pedagoginėje mokykloje, aš buvau antram kurse, kai iš vaikų namų atvyko jaunos merginos studijuoti. Susitikdavome Trakų salos parke, ji skaitė knygą ir vis savo kasą permesdavo iš vienos pusės į kitą. Prisimenu, kaip tada lakštingalos suokė. Aš baigiau, o ji vis dar mokėsi. Aš likau dirbti Miciūnuose, o ji, baigusi studijas, išvyko į Švenčionių kraštą. Ten aš ją ir susiradau. Mes nutarėme sukurti šeimą, tačiau civilinės metrikacijos skyriuje mums pasakė, kad reikia laukti tris mėnesius, todėl laukėme iki rugsėjo 28 d., - prisimena Vytautas Dailidka.

Jubiliatai prisimena, kad dėl Sovietų Sąjungos ideologijos negalėjo susituokti bažnyčioje ir uždėti vienas kitam vestuvinių žiedų. Šį svarbų žingsnį jiedu žengė po daugelio metų. Iš Švenčionių rajono po kurio laiko jiedu atvyko dirbti Eišiškėse pagal paskyrimą. Ponia Margarita visą gyvenimą mokė pradinukus, profesinio kelio pabaigoje dirbo mokyklos bibliotekoje, o jos vyras Vytautas savo karjerą baigė Eišiškių S. Rapolionio vidurinės mokyklos direktoriumi.

Ypatingo šeimos jubiliejaus proga Dailidkų atvyko pasveikinti Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič, Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun.

- Man didžiulė garbė šiandien atvykti pas savo mokytoją, kuris nuo 5 klasės mokė mane piešti ir braižyti. Prisimenu ir kitus vaikus mokančią ponią Margaritą. Šiandien Jus atrodote nuostabiai, tiek meilės akyse. Linkiu Jums sveikatos ir gražių metų, praleistų šeimos apsuptyje, - kalbėjo Regina Markevič.

Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič pasidžiaugė turinti garbės pasveikinti rajono gyventojus net ne 50 – ojo ar 60 – ojo, o netgi 70-ojo santuokos jubiliejaus proga.

- Jau dabar galima sakyti, kad kiekvieni Jūsų kartu nugyventi metai bus šventė. Būkite sveiki, optimistiškai nusiteikę ir tegul Jus supa mylimi žmonės, - kalbėjo ji.

Dailidkos susilaukė trijų vaikų – Liudmilos, Vytauto Kęstučio ir Laimos, deja, prieš porą dešimtmečių šeima jos neteko. Dabar didžiulis šeimos džiaugsmas – anūkų pasiekimai. Jų Dailidkos turi šešis. Tačiau netrūksta ir proanūkių, jų yra penketas. Todėl per šventes prie stalo susirenka didžiulė šeima.

Daug vandens nutekėjo per septynis dešimtmečius: Margarita ir Vytautas iš pradžių dirbo Eišiškių mokykloje, gyveno netoliese esančiame mokytojų name, vėliau gavo butą, pro kurio langus tėvai mato, kaip vakarais duktė Liudmila ruošiasi pamokoms. Kaimynystėje gyvena ir sūnus.

Per tiek metų jaunystėje įsižiebusi meilė tapo ne tik brandžiu jausmu, bet ir tvirtu pamatu šeimai ir namams. Džiaugiamės galėdami pasveikinti Dailidkų šeimą su 70-osiomis vestuvių metinėmis ir linkime dar daugybės dienų, kai susikibus rankomis bus gera tiesiog tylėti, o Jūsų rankos, susikibusios prieš 70 metų, liks saugiausiu prieglobsčiu.