Dėmesys prekybos žmonėmis prevencijai

Š. m. kovo 18 d. vyko nuotolinis susitikimas su Dingusių žmonių šeimų paramos centru (toliau – Centras), kuriuo metu  kalbėta apie prekybos žmonėmis formas, įvardyti prekybos žmonėmis aukos požymiai, aptartos pagalbos galimybės nukentėjusiems ir pan.

Susitikime dalyvavo specialistai, dirbantys su vaikais bei jaunimu - Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jurgita Lapinskaitė-Tolstošejeva, Jaunimo reikalų koordinatorė Justyna Balion-Voitonis, policijos bendruomenės pareigūnė Olga Jasiukaitė, rajono ugdymo įstaigų, vaikų dienos centrų, atvirų jaunimo erdvių atstovai ir kt.

Jurgita Lapinskaitė-Tolstošejeva kalbėjo, kad pagrindinis tikslas inicijuoto susitikimo – pastiprinti rajono specialistus, tiesiogiai dirbančius su vaikais, paaugliais, jaunimu, suteikiant Jiems papildomos informacijos ir žinių apie tai, kada tikslingiausia pradėti kalbėti ir kaip kalbėti apie galimus pavojus su vaikais siekiant išvengti prekybos žmonėmis atvejų.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė kalbėdama apie dingusių vaikų statistiką, akcentavo, kad  paskelbtų paieškų, užregistruotų registre 2019 m. buvo - 3612 vaikai (0 - 17 metų), 2020 m. - 2278 vaikai (0 – 17 metų), 2021 m. – 1575 (0 – 17 metų). Specialistė atkreipė dėmesį, jog paieškų sumažėjimą galimai nulėmė ribojimai, susiję su Covid – 19 ligos valdymu.

Kalbėta ir apie tai, jog vaikų bėgimas iš namų yra pagalbos šauksmas, būdas atkreipti dėmesį į savo problemas, noras būti suprastiems ir išklausytiems. Dingusių žmonių šeimų paramos centras inicijavo tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1000 vaikų iš visos Lietuvos: 10 proc. 7-14 metų vaikų yra bent kartą pabėgę iš namų, o 19 proc. yra apie tai galvoję.

Lietuvoje dažniausiai iš namų bėga paaugliai sulaukę 14 metų ir vyresni, o pagrindinė vaikų nurodyta bėgimo iš namų priežastis yra noras atkreipti dėmesį į save ir savo problemas: 27,1 proc. pabėgusių vaikų sakė norėję, kad tėvai geriau su jais elgtųsi; 31,6 proc. apklaustųjų šeimoje trūko supratimo ir išklausymo; 67 proc. pabėgusių vaikų patys norėjo sugrįžti namo, tačiau kas trečias bijojo tai padaryti.

„Prekyba žmonėmis – tai neteisėta veika, šiurkščiai pažeidžianti prigimtines žmogaus teises. Šiuo nusikaltimu pažeidžiama ne tik asmens laisvė, bet ir beveik visos teisinėje valstybėje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės. Prekyba žmonėmis yra vykdoma nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Be to, svarbu pažymėti, kad šiuo metu egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų ir jų vis daugėja. Neretai įvairios išnaudojimo formos būna taip susiliejusios ir persipynusios, kad sunku jas tiksliai identifikuoti.“ – kalbėjo socialinė darbuotoja.

Įvykusio susitikimo metu dalyvaujantiems specialistams buvo pateikta daug aktualios informacijos, susijusios su Lietuvos statistika, patarimų, dėl bendravimo su jaunimu apie darbo paiešką (pvz. apie pagrindinius požymius, rodančius, kad darbo skelbimu pasitikėti nerekomenduojama, be to kalbėta, kad dažnu atveju vaikai, paaugliai užmezgę ryšį internetu nežino su kuo iš tiesų bendrauja (užmezgus romantiškus santykius, didėja tikimybė, kad vaikai ir jaunimas gali būti įtraukti į prekybos žmonėmis pinkles).

Dėkojame Dingusių žmonių šeimų paramos centrui už bendradarbiavimą bei dalijimąsi patirtimi.