Eišiškėse paminėta Gedulo ir vilties diena 

1941 m. birželio 14 d. sovietų okupacinės valdžios pradėti Lietuvos gyventojų trėmimai neaplenkė ir Šalčininkų rajono. Prieš 85 metus prasidėjo skaudžios tragedijos, išskyrusios šeimas. Birželio 12 d. Eišiškių bendruomenė, kaip ir kasmet, susirinko prie paminklo Rodūnės gatvėje ir pagerbė žmones, 1939 – 1959 metais tapusius sovietų teroro aukomis.

Į renginį atvyko Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariai Krzysztof Gotowiecki, Ana Jesvilienė, Valdemar Novickij, Honorata Andruškevič, Eišiškių parapijos klebonas kun. Viktor Bogdevič, įmonių ir įstaigų vadovai, Kalesninkų L. Narbuto, Butrimonių A. Krepštul, Eišiškių S. Rapolionio, Eišiškių gimnazijų bendruomenės, Lenkų trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, vietos gyventojai.

- Kiekviena Lietuvos bendruomenė patyrė didelį skausmą. Netekome mokytojų, gydytojų, kultūros ir mokslo darbuotojų, dvasininkų, bendruomenių lyderių, žmonių, kurie rūpinosi valstybės augimu. Todėl šiandien gedime. Tautos gedulas turi ypatingą galią, per tylą, apmąstymus ir išvadas jis padeda priimti tikrovę ir pasirinkti gyvenimą tokį, koks jis yra. Iš tiesų gyvenimas visuomet yra ėjimas vilties keliu. Taigi viltis yra mūsų gyvenimo dalimi. Kiekvienas iš mūsų turime tradicijas. Viena iš mūsų bendruomenės tradicijų – kasmet renkamės čia Gedulo ir vilties dieną. Tai iškalbingas liudijimas, kad mums svarbi istorija, - kalbėjo vicemeras Valdemar Sliževski dėkodamas už bendruomeniškumo puoselėjimą per istorinių žinių stiprinimą.

Obuoliai Sibire neauga. Skausmas, arktinis šaltis ir namų ilgesys, prievarta atimta vaikystė. Vietoje namų sodo kvapo tremtiniai gavo tuščią žemę ir kovą už gyvybę. Trėmimai neaplenkė Šalčininkų rajono, tačiau skausmingiausi buvo 1950 - 1951 metai, kai represijos pasiekė mūsų žmones ir generolo Anderso armijos karių šeimas. Sibiro žemėse tremtiniai sugebėjo išsaugoti žmogiškumą, kalbą, tikėjimą ir viltį. Vaikai, dirbdami po 12 val., vėlai vakare, tamsoje, rasdavo jėgų mokytis, rašydami tarp spausdintų rusiškų žurnalų eilučių. Tapatybė buvo stipresnė negu sovietinė sistema. Deja, Altajaus kraštas, Komi, Tomskas, Krasnojarskas amžiams išliko tautos kančios žemėlapyje.

Tylos minutė ir malda. Kunigas Viktor Bogdevič meldėsi už tautos žmones, kurie buvo išplėšti iš savo namų, ištremti į svetimus kraštus, kalėjo lageriuose, už tuos, kurie negrįžo, ir už tuos, kurie išsaugojo orumą, tikėjimą ir meilę Tėvynei.

Minėjimo pabaigoje prie paminklo padėtos gėlės ir uždegtos žvakės.

Rodūnės ir Naujojo plano sankryžoje paminklinis kryžius įrengtas neatsitiktinai. Iš šio skverelio sunkvežimiai vežė mūsų krašto žmones nežinoma kryptimi.

Primename, birželio 14 d., sekmadienį Gedulo ir vilties diena bus minima ir Šalčininkuose. 9.00 val. bus aukojamos mišios Šalčininkų bažnyčioje, 10.00 val. prie koplytstulpio tremtiniams (Šalčininkų kapinėse) bus padėtos gėlės, 10.45 val. Šalčininkų miesto aikštėje - tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Kviečiame dalyvauti.