Geografijos mokytojų kelionė į Kernavę

Šalčininkų rajono geografijos mokytojai, siekdami plėsti akiratį, lankėsi Kernavės istoriniame kultūriniame rezervate. Anksti ryte atvykome į piliakalnių sostinę ir gražia alėja nuėjome link numatytų išvykos vietų.

Pirmas sustojimas - Kernavės archeologijos muziejus. Jame apžiūrėjome nuo 1975 m. sukauptus eksponatus, klausėmės įdomaus gido pasakojimo. Archeologinės rekonstrukcijos ir archajiški gamybos procesai bei gyvenimo būdai vaizdo monitoriuose leido pažinti šios vietovės istoriją iš arti.

Apžiūrėję ekspoziciją tęsėme kelionę link piliakalnių. Čia mus pasitiko Mozės, laikančio akmenines plokštes su 10 Dievo įstatymais, skulptūra, stovinti Kernavės bažnyčios priešaky. Bažnyčios pašonėje apžiūrėjome ir medinę XVIII a. koplytėlę.

Netoli bažnyčios įrengta Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio apžvalgos aikštelė. Vėliau pakilome ir į piliakalnius, nuo kurių atsiveria nuostabus vaizdas.

 

Po aktyvaus kopimo į piliakalnius ir leidimosi nuo jų atvykome į antrą išvykos vietą –  Dūkštą. Pasivaikščiojome po  ąžuolyną - tikrą lietuvišką sengirę, apžiūrėjome medines skulptūras, prisilietėme prie Airėnų akmens ir sugalvojome norus.

Kelionės pabaigoje nejutome kojų, tačiau geros nuotaikos buvo su kaupu.

Šią gražią ir unikalią, Lietuvos istoriją menančią vietovę verta aplankyti ne vieną kartą: pamatyti ekspozicijas nuo akmens amžiaus iki geležies amžiaus pabaigos, sužinoti kaip atrodė Kernavės miestas viduramžiais, apžiūrėti Pajautos slėnį, piliakalnius, Geležinio vilko paminklą.

Olga Tomofejevienė, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos geografijos mokytoja