Gestas ir žodis

Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Dažnai net nesusimąstome, kad galime kalbėti netardami žodžių. Tačiau toks bendravimo būdas yra aktualus kurtiesiems, kurie komunikacijai vartoją gestų kalbą.

Šalčininkų rajono kurtieji yra aktyvūs ir dalyvauja VšĮ „Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro“ veikloje. Nuo 2012 m. realizuojant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems Šalčininkų rajono kurčiųjų bendruomenei projektą Šalčininkų rajone šiuo metu paslaugas gauna 24 klausos negalią turintys asmenys nuo 7 iki 81 metų, tačiau ankstesniais metais jų skaičius siekė 42. Projekto veiklos įgyvendinamos gavus valstybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto finansavimą.

Projekto vykdytoja Olga Kovzan yra vienintelė lietuvių gestų kalbos vertėja Šalčininkų rajone (yra galimybė užsakyti vertėją iš Vilniaus).

Jos teigimu, realizuojant projektą siekiama skatinti asmenų su klausos negalia sėkmingą socialinį dalyvavimą visuomenėje, užtikrinti jiems teikiamų paslaugų kokybę bei prieinamumą. Jauna moteris pasakoja, kad kartu atstovauja kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų teisėms, teikia metodinę pagalbą socialiniais klausimais. Projekto dalyviams teikiama individuali pagalba lietuvių gestų kalba pagal kiekvieno kliento poreikius. Lavinami socialiniai gebėjimai, pavyzdžiui, bendravimo, naudojimosi telefonu ir kitomis informacinėmis technologijomis, bendradarbiavimo su girdinčiųjų visuomene. Be to, svarbu, kad Šalčininkų rajone teikiama pavėžėjimo paslauga, nes dauguma projekto dalyvių gyvena už miesto ribų. Taip pat teikiama pagalba įsidarbinimo klausimais.

Projekto tikslai nustatomi glaudžiai bendradarbiaujant su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriumi. Svarbu, kad asmenys su klausos negalia sėkmingai dalyvautų socialiniame gyvenime.

- Gestų kalba – yra ta kalba, kuri užtikrina komunikaciją. Lietuvių gestų kalbos specialybę rinkausi dėl galimybės įsidarbinti socialinėje srityje. Buvo smalsu išmokti nežinomos kalbos. Išmokau jos per trejus metus, o 15 metų darbas su kurčiaisiais davė daug gyvenimiškos patirties, energijos, mokėjimo pažvelgti į problemas kitomis akimis. Gestų kalba išlavina vaizdinį mąstymą, greitesnį orientavimąsi aplinkoje, laiko planavimą, mokėjimą bendradarbiauti tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų pasaulio suvokimo. 2020 metais įgijau socialinio darbo su kurčiaisias specialybę, kuri motyvavo įsigilinti į socialinius klausimus, - pasakoja Olga Kovzan.

Jos teigimu, svarbu suprasti, kad žodis „kurčnebylys“ – tai sovietmečio palikimas. Juk kurtieji taip pat kalba, tik mes nemokame jų kalbos.

- Patariu visiems pasimokyti lietuvių gestų kalbos, kuri gali slopinti netgi Alzheimerio ligos simptomus, nes kalbant vizualiai smegenys dirba kartu su rankomis. Lietuvių gestų kalba yra savita kalba, turinti savo raišką. Kiekviena šalis turi savo gestų kalbą. Lietuvoje naudojama lietuvių gestų kalba, todėl dauguma galvoja, kad ši kalba yra vienintelė visame pasaulyje. Be to, gestų kalba yra be galo gyva, turi savo gramatiką, abėcėlę, gestas reiškia sąvoką, o ne konkretų žodį. Labai svarbų vaidmenį atlieka mimika, nuo jos priklauso sakinio intonacija, charakteris. Gestai susideda iš proformų, juos galima užrašyti, gestų judesiai ir vieta yra nuolat renkami, analizuojami. Šiuo metu sudaryta daug internetinių žodynų, kurie padėtų išmokti kalbos nuo A0 lygio. Kiek iš viso gestų, turbūti suskaičiuoti neįmanoma, tai nuolat kintanti, auganti kartu su kiekviena karta, kalba. Reikia su ja susigyventi, kad suprastume kiekvienos kartos kalbos manieras, - pasakoja Olga Kovzan. - Kartu su Šalčininkų rajono kurčiaisiais mokomės.gestų kalbos vienas iš kito, organizuojame susitikimus, kurių metu daug diskutuojame, važiuojame į kultūrinius renginius, lankome muziejus. Visose šiose veiklose kurčiuosius lydi gestų kalbos vertėja, - tęsia ji.

Šalčininkų rajone neįgaliuosius suburia organizacijos: VšĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras, Šalčininkų rajono neįgaliųjų draugija, VšĮ  Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centras, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Šalčininkų skyrius, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Šalčininkų padalinys. Paslaugas jose šiuo metu gauna apie 200 asmenų.

Neįgaliųjų dienos proga norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad tarp mūsų gyvena kitokių galimybių žmonės. Džiaugiamės, kad Šalčininkų rajono neįgalieji yra aktyvūs ir bendruomeniški, dalyvauja organizacijų veikloje, rengia susitikimus, rankdarbiauja ir netgi sportuoja. Linkime visiems stiprios sveikatos, visada geros draugijos šalia ir kasdienės laimės, kuri susideda iš malonių smulkmenų.

Kviečiame į trumpą gestų kalbos pamokėlę.