easy to read easy to read
Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Gyvenimo būdas: būti vaiko draugu

Gyvenimo būdas: būti vaiko draugu

Lapkričio 20-ąją, minint Pasaulinę vaiko teisių dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įteikti „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimai, vienas iš jų įteiktas rūdninkietei Kristinai Slavinskai.

NVO vaikams konfederacija kartu su Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija pakvietė teikti kandidatus „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimams. Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus sprendimu vienbalsiai pasirinkta Kristinos Slavinskos kandidatūra. Kas galėtų pagalvoti, kad meilė gimtajam kraštui ir jo istorijai, Rūdninkų giriai, knygoms, didžiulis patriotizmas, stiprus bendruomeniškumo jausmas nuties taką į draugystę su vaikais. Dažnas Baltosios Vokės ar Rūdninkų kaimo jaunuolis prisimins, kaip Kristina lydėjo jį ir jo draugus tvarkyti atminimo vietų Rūdninkų girioje, padėti gėlių prie Katynės kryžiaus arba grėbti lapus prie paminklo sukilėliams. Jos bendruomeninėje veikloje niekada netrūko įvairių projektų, edukacijų, išvykų su vaikais ir jaunimu.

Kelionė tęsėsi ir Kristina Slavinska tapo globėja. Ji suprato galinti padovanoti šeimą tėvų globos netekusiems vaikams. Taip prieš šešetą metų jos namuose apsigyveno keturmetis berniukas, kuris dabar lanko ketvirtą klasę, mokosi groti akordeonu ir myli žirgus. Šešeri naujos šeimos metai buvo kupini naujo pasaulio kūrimo iššūkių, atvirumo, šeimos vertybių skiepijimo ir meilės, kuri gali gyventi tikroje šeimoje. Pernai į šiuos namus pasibeldė dar daugiau meilės - dar vienas berniukas (dabar jau trečiokas), kuriam trūko šeimos šilumos. Taip Kristinos namuose meilės ir draugystės tapo dvigubai daugiau.

Paklausta, kaip jaučiasi globodama berniukus, Kristina Slavinska visą kaltę verčia savo pačios gyvenimo būdui ir pasakoja, jog berniukai patys ją pasirinko.

- Nesureikšminu to, kad esu globėja. Abu berniukai yra man labai artimi, vadina mane mama... ir, taip, jaučiuosi - mama. Tai ne aš juos pasirinkau arba atradau, jie mane atrado, nes buvau reikalinga tada, kai jiems reikėjo, - pasakoja Kristina. - Mūsų su vaikais santykiai tikrai labai draugiški. Džiaugiuosi, kad yra daug abipusio pasitikėjimo. Esame tikra šeima: pykstame, po to taikomės, džiaugiamės, apsikabiname, palaikome vieni kitus, mokomės būti kartu, matyti ir suprasti vienas kitą, mylėti, gerbti, draugauti ir branginti šeimą, - tęsia ji.

Kristina sako esanti laiminga, nes jos vaikai leido jai pačiai iš naujo atrasti pasaulį ir tą pasaulį padėti atrasti berniukams.

- Gyvenimas yra sudėtingas, tačiau jame kiekvienas vaikas, nepaisant jo amžiaus, yra svarbus ir reikalingas, jis yra asmenybė. Asmenybė su savo pasaulio suvokimu, su savo poreikiais, ir mes, suaugusieji, turime tai priimti, - sako Kristina Slavinska, įvardydama, jog, jos manymu, vaikams reikia saugumo jausmo, meilės ir šilumos.

Dėkojame Kristinai už stiprų ir motyvuojantį gyvenimo būdą, už sektino pavyzdžio rodymą ir svarbius žingsnius, kurie daro pasaulį gražesnį. Sveikiname pelnius „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimą ir linkime, kad Jūsų draugystės su vaikais kelias visada būtų iš širdies į širdį.

Nuotr.: vaikoteises.lrv.lt

Parašykite komentarą

Apsaugos kodas

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

Komentarai

{{msg}}

{{comment.name}}
{{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}}
{{comment.comment}}