Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Janina ir Hendrik Budrikai: visada esame kartu

Janina ir Hendrik Budrikai: visada esame kartu

Visada kartu. Taip savo santuoką ir 50 bendro gyvenimo metų apibūna Janina ir Hendrik Budrikai iš Rūdninkų kaimo (Baltosios Vokės seniūnija). Abu žvalūs, besišypsantys, aktyvūs senjorai šiandien prisiminė vestuvių dieną, persikėlimo į savo namų akimirkas, žmones, su kuriais dirbo.

Nuo ko Budrikai pradeda pasakojimą apie savo šeimą? Ogi nuo, kaip pono Hendriko mama kažkada rinkosi sau marčią. Ir išsirinko tikrai gerą ir šaunią merginą, su kuria jos sūnus sukūrė labai gražią šeimą. Jubiliatai užaugino dvi dukteris Gražiną ir Ireną, padovanojusias seneliams tris anūkus – Justiną, Modestą ir Rafalą. Šiandien jos abi atvyko į tėvų namus, kad kartu su jais pasidžiaugtų gražia švente – auksiniu vestuvių jubiliejumi. Pasveikinti jubiliatų taip pat atvyko Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo, Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadij Baranovič ir seniūnijos specialistės Olga Versockaja ir Oksana Žertovskaja, ponios Janinos sesuo Lilija.

- Visada malonu, kai vykstame pas žmones, iš kurių pavyzdžiu galime sekti ir kurių dabartiniame gyvenime yra mažai. Džiaugiamės, kad ilgus metus esate kartu, kad šeimos nariai visada šalia. Linkiu, kad dar daugelį metų būtumėte kartu ir gyventumėte apsupti gėrio, ramybės ir meilės. Linkiu sveikatos ir šeiminės santarvės. Tegul Jūsų šeima visada būna vieninga. Gyvenkite ilgai ir laimingai, - sveikindamas jubiliatus pasakė Gžegož Jurgo.

 
 

Seniūnas Genadij Baranovič neslėpė džiaugsmo galintis atvykti į namus šeimos, kurioje visada puoselėjamos tradicijos, gerbiami šeimos nariai, dorai auginami vaikai, o darbas ir bendruomeniškumas laikomas didžiule vertybe. Iš tiesų, Budrikai labai darbštūs ir tai patvirtina namų šeimininkas ponas Hendrik, pasakodamas apie kadaise laikytą didelį ūkį, nepaisant dirbamų darbų. Jis prisimena, kad ilgus metus dirbo Jašiūnų kolektyviniame ūkyje ir Baltosios Vokės žuvininkystės įmonėje, o jo žmona siuvėja Vidaus reikalų ministerijos ūkyje, tačiau kartu ir puiki vyrėja, kuri ilgus metus savaitgaliais darbavosi vestuvėse. Ir dabar seneliai nesėdi rankų sudėję: augina daržoves, vištas.  

Paklausti apie savo vestuves jubiliatai prisimena, kad jos buvo dvejos: civilinės, o vėliau sudaryta ir bažnytinė santuoka. Civilinę santuoką jaunieji prieš 50 metų sudarė iš Eišiškių perkeltame į Šalčininkus civilinės metrikacijos skyriuje. Tačiau jie dar to nežinojo ir nuvyko „susirašyti“ į Eišiškes. Viskas baigėsi gerai, kartu su liudininkais jie atvyki į Šalčininkų civilinės metrikacijos skyrių ir parašais patvirtino sudarantys santuoką. Prieš Dievą jaunieji priesaiką davė po kelių savaičių Rūdninkų bažnyčioje, savo parapijoje. Paklausti apie vestuvių dieną, jubiliatai pasakoja, kad turėjo šešių pabrolių ir dviejų porų liudininkų pulką, šventė per dvi puses, o suknelę ponia Janina skolinosi iš savo draugės, tik nuometas buvo išskirtinis, gautas iš Lenkijoje gyvenusios tetos.

 
 
 

Po vestuvių jaunieji apsigyveno pono Hendriko tėvų namuose Rūdninkuose, tačiau tikslas buvo turėti savo namus. Kaip vieną ryškiausių prisiminimų jie įvardija būtent persikėlimą į namus, kuriuose užaugo jų dukterys.

Budrikų namai visada pilni svečių. Sekmadieniais po mišių čia užsukdavo giminaičiai, tėvai, dabar atvyksta dukterys su šeimomis. Jubiliatų prisiminimai ir pasakojimai yra be galo švelnūs ir romantiški, daug sentimentų. Geru žodžiu jie mini savo tėvus, bendradarbius, vadovus, pasakoja gavę pagyrimus už gerą darbą, prisimena dukterų mokyklos ir jaunystės laikus, griežtą auklėjimą ir darbštumo skiepijimą.

Sveikiname Janiną ir Hendriką Budrikus su svarbiu šeimos jubiliejumi, linkime negęstančios energijos, darnos ir meilės, kuri priverčia būti kartu. Susitiksime per deimantines vestuves!