Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Jaunimo darbuotojas – tai įrankis jaunimui realizuoti idėjas

Jaunimo darbuotojas – tai įrankis jaunimui realizuoti idėjas

Darbas su jaunimu reikalauja specifinių asmeninių ir socialinių gebėjimų, kūrybiškumo, ryžto, žinių ir, žinoma, pašaukimo. Robertas Kovgeris savo ryšį su jaunimu jaučia labai seniai. Būdamas dar šešiolikos jis ateidavo į Baltosios Vokės pramogų centrą kiekvieną dieną, nes galėjo dalyvauti organizuojamuose užsiėmimuose ir pasidžiaugti bendravimu su jaunimu. Po kelerių metų įsidarbino čia jaunimo darbuotoju, o dabar Robertas, būdamas trisdešimties, yra Vilniaus universiteto Vadybos ir administravimo krypties trečio kurso studentas ir Baltosios Vokės pramogų centro vedėjas. Jis dalinasi savo darbo patirtimi ir bendravimo su jaunimu specifika.

Kokia buvo Jūsų darbo pradžia? Kokių turite planų?

Pramogų centre dirbu jau antrą kartą. Prieš dešimtmetį jaunimo darbuotoju, vėliau pakeičiau darbo vietą, ieškojau savęs tačiau mane visada traukė darbas su jaunimu. Baltosios Vokės pramogų centro vedėju pradėjau dirbti nuo praėjusių metų rugsėjo. Pirmiausia, mano akiratyje – tradiciniai renginiai. Senjorų diena buvo organizuojama karantino metu. Įtraukėme į veiklas jaunimą: muziejininkė Ana Voroneckaja kartu su jaunuoliais kūrė gėlytes, o po to jaunimas įteikė jas mieste sutiktiems senjorams. Kita tradicinė veikla - istorinių vietų tvarkymas Rūdninkų girioje ir apylinkėse. Vienas iš pramogų centro veiklos tikslų - gyventi mieste turime draugiškai visi kartu, susiburti. Visi miestelio gyventojai - tai viena šeima, todėl šią akciją nusprendėme įgyvendinti kartu su sporto organizacija „Sokol“. Žinoma, buvo daug renginių, kurių formatas pasikeitė dėl karantino.

Su jaunimu dirbame pagal principą „lazda turi du galus“. Iš vienos pusės mes, organizatoriai, turime savo idėjų, tikslų ir įsipareigojimų. Jaunimas su tuo sutinka ir priima. Kita vertus, mes duodame jiems laisvės idėjų realizavimui. Toks iš jų iniciatyvų buvo orientacinis renginys jaunimui „Baltosios Vokės Quest“. Mes padėjome nustatyti tik svarbiausius akcentus, o visas užduotis ir žaidimo eigą sugalvojo jaunimas! Jame dalyvavo apie 40 jaunuolių, iš kurių net pusė buvo organizacinėje grupėje. Kaip vedėjas stengiuosi organizuoti skirtingoms visuomenės grupėms aktualius renginius, pradedant vaikais ir baigiant senjorais.

 

Kaip sekasi dirbti su Jaunimu karantino metu?

Tikrai sunkiau. Jaunimas jau pasiilgo gyvo bendravimo. Karantinas – tai jaunimo ir darbuotojų bendravimo barjeras. Turėjome didelių planų. Nuolat bendraujame virtualiai. Dabar ruošiamės Jaunimo solidarumo šventei. Iš savo pusės sakau, kokia yra šventė ir kam ji yra reikalinga, o visas idėjas jau siūlo jaunimas. Mūsų darbas – darbas su žmonėmis. Suburti juos, bendrauti, siūlyti pramogas. Gaila, dabar to nėra. Karantino pasekmės be sergamumo yra žymiai didesnės. Žmonės atskirti vienas nuo kito, nuo gyvo bendravimo, nuo socializavimosi. Manau, svarbiausia leisti jaunumui suprasti, kad gyvas susibūrimas ir draugiškumas jiems patiems tik į naudą. Jie kada nors išeis iš savo komforto zonos, teks išvažiuoti mokytis ar dirbti kažkur kitur. Ir neturėdami socialinių įgūdžių jie sunkiai persiorientuos ir integruotis.

Kaip motyvuojate jaunimą ateitį į jaunimo erdvę ir kažką organizuoti?

Jūsų idėjos – mano priemonės. Kiekvieną kartą kartoju jaunimui, kad jie gali norėti viską, ką leidžia etiką, įstatymai ir normos. Rašykite ar sakykite man, ko Jūs norite ir mes kartu rasime būdų, kaip tai organizuoti. Pabrėžiu, kad jie čia turi viską: interneto ryšį, kompiuterius, televizorius, multimediją, žaidimus. Belieka išmokti tuo naudotis. Mūsų jaunimo grupės vienas iš susibūrimų tikslų – integruoti „kitą“ jaunimą į bendravimo aplinką, parodyti jiems, kad tu gali būti kitoks, bet ir daryti viską, ką ir mes. Aš nesu jiems vadas, jie turi manimi pasitikėti. Esu jiems įrankis ar priemonė susiburti. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, bet čia mūsų tikslas yra vienas. Stengiuosi parodyti jaunimui, kad jie gali viską. Svarbiausia norėti ir, kad tai išsipildytų, tiesiog pradėti daryti. Tarp „noriu“ ir „darau“ vienas didžiausias barjeras – baimė. Jeigu tu nori, bet bijai - tu nedarysi. Jeigu tu darai bijodamas – tu per mažai nori. Čia, jaunimo erdvėje, kiekvienas turi laisvę: galvoti, organizuoti, būti, pasisakyti ir būti išgirstas. Čia ugdomos visos savybės.

 
 

Kokie Jūsų ateities planai?

Dėl karantino daug praleidome, bet stengsimės viską atsigriebti ir spėti padaryti dar šiais metais. Mūsų laukia įvairūs žygiai, lazerių šou, švaros akcija „Darom“, miesto šventė, teminės diskotekos, o jeigu jaunimas turės pageidavimų, organizuosime tai, ko jiems trūksta. Taip pat stengsimės integruoti jaunimą į kitus renginius. Visada sakau jiems, kad kiekvienas renginys turi turėti prasmę, pavyzdžiui, žygis. Svarbu ne tik nueiti iš tako A į tašką B, o kartu pakeliui susirinkti šiukšles.

Iš kur semiatės motyvacijos?

Aš esu optimistas. Didžiausia motyvacija – pareiga. Kaip galima dirbti nieko nedarant? Arba daryti taip, kad nuo tavęs tiesiog „atsikabintų“? Mano motyvacija - darbas, kurį noriu dirbti. Mėgstu bendrauti, kalbėtis su žmonėmis. Noras bendrauti ir noras kažką sužinoti – tai motyvacija. Jeigu tu kažko nedarai, atmink, kad kažkas kitas tai padarys. Pats esu gavęs ne vieną pamoką. Mūsų darbe svarbu suprasti, kad dirbdamas turi ieškoti glaudžių kontaktų su bendruomene. Kultūros darbuotojas turi surasti bendrą kalbą su seniūnu, su švietimo įstaigų vadovais. Tave turi pažinoti kiekvienas vietos gyventojas. Motyvacija – noras bendrauti. Mes dirbame tokioje vietoje, kur negali užsidaryti. Svarbiausia norėti ir daryti be baimės.