Kai neskaičiuoji savo laiko

Žmogiškumas – tai tokia jėga, kuri daro mūsų pasaulį gražesnį, teisingesnį ir laimingesnį. Būtent tokiu principu vadovaujasi Šalčininkų rajono socialiniai darbuotojai, rugsėjo 27 – ąją minėsiantys savo profesinę šventę.

Dažnai net nežinome, kad šalia mūsų parduotuvėje apsiperka žmogus, kuris skuba pas vienišą, ligotą arba senyvo amžiaus žmogų. Taip, padėti – jo darbas, tačiau socialinis darbuotojas iš tiesų daro kur kas daugiau negu atrodo. Kokia yra socialinio darbuotojo darbo diena? Jis neturi darbo kabineto, nesėdi prie rašomojo stalo, jo darbo vieta – kažkieno namai. Savo pastebėjimais su mumis sutiko pasidalinti Marija Kazakevič, Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo -slaugytojo padėjėja, teikianti pagalbos į namus ir integralios pagalbos paslaugas Šalčininkų mieste ir seniūnijoje.

Ruošdamasi kitos dienos darbui moteris iš anksto planuoja savo veiklą, nes turi atnešti savo globotiniams maisto produktų, įsigyti būtiniausių daiktų arba vaistų. Kiekvienas rytas prasideda nuo to, kad ji padeda lankomiems gyventojams susitvarkyti namuose, pagaminti pusryčius ir pietus, išskalbti, išnešti šiukšles. Diena suplanuota taip, kad ji spėtų aplankyti kiekvieną jai skirtą asmenį. Tačiau namų ruošos darbai – tai tik ledkalnio viršūnė. Marija Kazakevič pasakoja, kad kiekvienas jos lankomas gyventojas yra skirtingas, kiekvienas turi savo charakterį, todėl reikia prisitaikyti, mokėti valdyti save ir savo emocijas, priimti šiuos žmones, nes ilgainiui jie tampa vos ne šeimos nariais. Kiekvienas jos lankomas senolis geria vaistus, todėl moteris turi stebėti, vykdydama slaugytojos nurodymus, kad jie visada jų turėtų, užrašyti gydytojo konsultacijai, palydėti į polikliniką, neretai tenka kartu važiuoti ir į Vilniaus miesto gydymo įstaigas.

 

Socialinio darbuotojo vaidmuo kur kas svarbesnis negu mums gali atrodyti, nes vienišam asmeniui dažnai reikia bendravimo, judėjimo ir veiklos. Todėl neretai Marija Kazakevič vedasi savo lankomus asmenis pasivaikščioti į parką, prie lauko treniruoklių, į sveikatingumo taką. „Mano močiutės ir seneliai“ – taip švelniai ji vadina kiekvieną iš jų. Per pasivaikščiojimus jie dažnai aptaria pirkinius, sveikatos problemas, planuoja apsilankymus pas gydytojus, tačiau svarbiausia, anot Marijos, yra leisti šiems žmonėms išsikalbėti, todėl neretai pokalbiai krypsta į praeities įvykius, pasakojimus apie vaikus ir anūkus, buvusį darbą.

- Šį darbą dirbu 6 metus. Prisipažinsiu, pirmas pusmetis buvo nelengvas. Buvo labai daug abejonių ir baimės. Reikėjo dirbti su savimi. Dabar mano darbas – tai mano gyvenimas. Neskaičiuoju laiko, nes su kai kuriomis močiutėmis susiskambiname per dieną netgi 10 kartų. Nerodo televizorius, kažkas neveikia, kažko reikia, nori pasitarti – jos skambina man. Neseniai šventėme vienos moters gimtadienį. Šventėme – per garsiai pasakyta. Tai buvo itin jautrus momentas, kai jos atėjo pasveikinti senos draugės. Dar kartą įsitikinau, kad žmonėms reikia bendrauti, būti kartu, vienišumas iš tiesų slegia, todėl savo apsilankymus visada stengiuosi paversti bendravimu, - entuziastingai pasakoja Marija Kazakevič. - Šalčininkų socialinių paslaugų centro kolektyvas labai draugiškas, viena kitą pavaduojame per atostogas, padedame, tariamės, turime labai gerus vairuotojus – Zbignevą ir Tadeušą. Jie veža mus pas gyventojus, kurie gyvena ne Šalčininkuose, nes po miestą aš važiuoju dviračiu, dviračiais mus aprūpina mūsų įstaiga. Labai gerai sutariame su Šalčininkų seniūnijos darbuotojais, ypač vyr. specialiste Helena Kliacevič. Situacijų būna įvairių, todėl neretai tenka konsultuotis ir prašyti pagalbos, - tęsia ji.

Su ponia Marija atsisveikiname prie vieno iš daugiabučių. Moteris turi pirkinius, dedasi juos į dviračio krepšį ir važiuoja pas kitą močiutę, kuri jos laukia. Linkime Poniai Marijai ir jos kolegėms kantrybės ir vidinės ramybės.

 

Šalčininkų socialinių paslaugų centras veikia nuo 1999 metų. Šiuo metu čia dirba 52 darbuotojai iš jų: 4 atvejo vadybininkai, 18 socialinių darbuotojų ir - 20 socialinių darbuotojų padėjėjų. Globojama 115 žmonių visose rajono seniūnijose. Direktorės Lilijos Kristinos Kolendo teigimu, kiekvienas socialinis darbuotojas dirba taip, kad padėtų asmeniui arba šeimai stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo problemas. Anot jos, socialinių darbuotojų nuoseklumas ir atkaklumas yra visos įstaigos sėkmės užtikrinimas.

- Dėkoju visam Socialinių paslaugų centro kolektyvui už labai atsidavusį darbą ir tas šypsenas, su kuriomis jie ateina į žmonių namus. Sveikinu artėjančios profesinės šventės proga ir linkiu geros kloties, entuziazmo, neišsenkančios energijos, - sako Šalčininkų socialinių paslaugų centro direktorė Lilija Kristina Kolendo.

Inesa Suchocka