Kaniūkai: istorijos ir pilietiškumo pamoka

Net 82-ieji skaudžių prisiminimų, ašarų ir maldų metai už žuvusius taikius Kaniūkų kaimo gyventojus. Jie sumokėjo brangią kainą už tai, kad pasipriešino sovietų partizanų išpuoliams.

Minėjimas prasidėjo nuo apsilankymo kaimo žudynes išgyvenusios Stanislavos Voronis namuose. Savivaldybės vadovai šiltai kalbėjosi su senole apie 1944 metų sausio įvykius, jos gyvenimą po tragedijos, darbą kolūkyje. 1944 metų sausio 28 - 29 d. įvykius prisimenanti šimtametė senolė Stanislava Voronis vis dar meldžiasi už jaunuolį, kuris padėjo jai išsigelbėti. „Bėk prie upės, ten išsigelbėsi“ – šiuos žodžius ji kartoja šiandien ir prisimena, kaip su maža dukrele ant rankų bėgo į nežinią. „Jie atėjo iš to miškelio“ – pasakoja senolė, rodydama kryptį. Dabar pro jos langą matoma ta vieta, iš kur atėjo budeliai.

Per vieną savivaldybės atstovų vizitą ji pasakojusi, kad ne visi žuvę gyventojai palaidoti Kaniūkų kaimo kapinėse, tiesiog nebeliko kam jų laidoti, todėl laidotuvėmis rūpinosi kituose kaimuose gyvenę giminės. Kai kurie atgulė amžino poilsio Beniakainyse (dabar. Baltarusija), Butrimonyse, Šalčininkuose. Išsigelbėjusi senolė iš pradžių apsigyveno pas gimines Janonių kaime, vėliau Beniakainyse, tačiau dar karo metu pradėjo savo namų atstatymą. Šiandien ponia Stanislava vis dar stipriai laiko rankoje rožinį ir meldžiasi už žuvusius kaimynus, už išsigelbėjusius gyventojus ir už tuos, kurie padėjo išgyventi. Apie kapinaitėse stovintį atminimo kryžių ji sako, jog jis būtinas maldai, kuri yra amžina.

Į minėjimą prie Kaniūkų kapinaičių kryžiaus atvyko Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Lenkijos Respublikos ambasados Įgaliotasis ministras - Generalinis konsulas Dariusz Wiśniewski, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, LR Seimo narys Jaroslav Narkevič, vicemerai Josif Rybak ir Valdemar Sliževski, Butrimonių parapijos klebonas kun. Juzef Aškelovič, Gerviškių seniūnijos seniūnas Pavel Kazarin, vietos gyventojai. Į renginį atvyko Šalčininkų J. Sniadeckio, Jašiūnų M. Balinskio ir „Aušros“, Baltosios Vokės E. Ožeškovos ir „Šilo“, Dieveniškių A. Mickevičiaus ir „Ryto“, Butrimonių A. Krepštul, Turgelių kun. P. K. Bžostovskio gimnazijų jaunimas, Šalčininkų lenkų trečiojo amžiaus universiteto klausytojai ir Šalčininkų pagyvenusių žmonių asociacijos nariai. 

Taikių Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės – tai žiaurus Antrojo pasaulinio karo nusikaltimas, apie kurį garsiai pradėta kalbėti prieš tris dešimtmečius, kai Lenkijos nacionalinio atminimo institutas pradėjo tyrimą. Žuvusiųjų atminimo pagerbimo būtinybė sutapo su poreikiu įrengti paminklą. Kryžius pastatytas 2004 m. Svarbiausias tikslas buvo prikelti tiesą, jog vokiečių okupacijos metais nusikaltimą įvykdė ne vokiečiai. 1944 m. naktį iš sausio 28 d. į sausio 29 -ąją kaimą apsupo sovietų partizanų būrys. Puolimas truko dvi valandas: padegti namai, o į iš jų bėgančius gyventojus buvo šaudoma. Kaimas, kuriame buvo apie 60 gyvenamųjų namų ir 300 gyventojų, ištuštėjo.

Šalčininkų rajono mero Zdzislavo Palevičiaus teigimu, Kaniūkų kaimas tapo liudijimu, jog net sunkiausiais laikais tiesa nugali.

- Aukoms reikia ne keršto, o tiesos, teisingumo ir maldos. Atminimas padeda mums paaiškinti, kodėl taip atsitiko ir padaryti išvadas, kad tai daugiau nepasikartotų. Todėl esame čia ir liudijame tiesą apie žudynes. Tiesa buvo slepiama 60 metų. Tačiau atminimas buvo gyvas ir išsaugojo teisybę. Mūsų karta, girdėjusi iš savo senelių ir tėvų pasakojimus apie įvykdytą nusikaltimą, pastatė šį paminklą. Dabar garsiai kalbame apie Kaniūkus norėdami įspėti, nes atminimas – tai įspėjimas. Tegul šis mūsų tradicinis susitikimas būna šviesa ir moraline atsakomybe, plaukiančia iš širdies. Sakau jauniems žmonėms: skaitykite, domėkitės mūsų istorija. Ta gera ir ta skaidžia, bet pamokančia, - kalbėjo meras Zdzislav Palevič.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė dėkojo Šalčininkų žemės žmonėms, kurie neleido ištrinti ir istorijos Kaniūkų kaimo tragedijos, o LR Seimo narys Jaroslav Narkevič svarstė, kad tokie susitikimai liudija, jog bendruomenė yra stipri atmintimi, kuri leidžia teisingai interpretuoti istoriją ir užkerta kelią blogiui ir melui. Lenkijos Respublikos ambasados Įgaliotasis ministras - Generalinis konsulas Dariusz Wiśniewski atkreipė dėmesį, kad šiandien Šalčininkų rajone žmonės gyvena harmonijoje ir kartu kuria ateitį, tai svarbus istorinių pamokų rezultatas. Jis taip pat kvietė domėtis istorija. Butrimonių parapijos klebonas kun. Juzef Aškelovič pakvietė susirinkusius prie bendros maldos už žuvusius 1944 metų sausio pabaigoje.

Sukalbėję maldą minėjimo dalyviai padėjo gėles ir uždegė žvakes prie paminklo, pagerbdami žuvusiųjų atminimą ir istorinė tiesą.

Renginio pabaigoje Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič dar kartą kreipėsi į jaunimą ponios Stanislavos Voronis žodžiais, kuri linkėjo ateities kartoms būti išsilavinusioms ir stiprioms, kurti ateitį ir dorai dirbti. Šį minėjimą, kuris truko 45 minutes, jis pavadino istorijos pamoka netradicinėje aplinkoje, toje vietoje, kuri istorija pasakoja save pati.