Karolio Vagnerio anūkė Sophia Wagner lankėsi šeimos dvare

Balandžio 20 d. Šalčininkuose lankėsi Karolio Vagnerio anūkė Sophia Wagner, šiuo metu gyvenanti Škotijoje, Glazgo mieste.

Viskas prasidėjo nuo prieš porą mėnesių gauto elektroninio laiško: „Mano tėvas 1936 metais gimė Šalčininkuose, 1939 metais, prieš karą, paliko juos kartu su tėvu Karoliu, broliu Kšištofu ir mama Halina. Ar galėčiau apsilankyti mano velionio tėvo šeimos namus?“. Tokią žinutę gavo Šalčininkų S. Moniuškos menų mokykla, įsikūrusi buvusiame Vagnerių dvare. Karolio Vagnerio anūkė, jo sūnaus Olgerdo Vagnerio duktė Sophia Wagner balandžio 20 dieną pirmą kartą peržengė savo šeimos namų skelnstį. 

Viešnią pasitiko Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič ir specialistė Oksana Baslyk, S. Moniuškos menų mokyklos direktorė Liudmila Bandalevič ir mokyklos darbuotojai.

Karolio Vagnerio dvaro ūkis buvo labai perspektyvus ir laikomas pavyzdingu. Kaip vienas iš pavyzdžių, pagal kurį galima įsivaizduoti jo veiklą, yra sūrių gamyba, kuriais galima buvo aprūpinti visą Varšuvą. Nusausintuose laukuose ganėsi 350 karvių, tvartuose per metus buvo užauginama 1300 kiaulių. Be to, veikė ir spirito gamykla. 1931 metais Karolis Vagneris ūkio krovinių transportavimui įrengė ir siaurojo geležinkelio bėgius. Ūkio šiuolaikiškumą rodė ir tai, kad kiaulių tvarte netgi buvo telefonas tiesioginiam susisiekimui su dvaro rūmais. Pelnas buvo gaunamas ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, miškų perdirbimo. Iš jų buvo gaminamas degutas ir terpentinas. Ūkyje veikė malūnas, stiklų dirbtuvės ir netgi popieriaus fabrikas. Pačiame dvare buvo elektra ir centrinis šildymas. Deja, 1939 metai tapo lemtingi. Prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią Karoliui Vagneriui teko priimti svarbų sprendimą ir bėgti iš savo namų su dviem mažais vaikais ir žmona. Būtent šis jų gyvenimo faktas paminėtas elektroniniame laiške, jungiančiame praeitį ir dabartį.

Sophios Wagner giminės jau lankėsi savo šeimos namuose: 1997 metais Karolio Vagnerio sūnus Kšištof lankėsi gimtinėje, po brolio mirties čia buvo atvykęs ir kitas sūnus Olgerd, Sophios Wagner tėvas.

Rajono meras Zdzislav Palevič pakvietė Vagnerių palikuonę pasivaikščioti po dvaro rūmus. Taip ji sužinojo, kad Vagneriams išvykus kažkas uždengė auksinės salės freskas drobe ir uždažė jas, siekdamas išsaugoti. Po karo dvare buvo įsteigta ligoninė, o patalpos buvo perdažytos balta spalva. Ji savo akimis galėjo matyti išlikusias ir išsaugotas autentiškas grindis, autentiškus krosnių dekoro elementus ir sužinoti, kur buvo vaikų kambarys, kuriame laiką leido jos tėvas.

- Šis pastatas mums yra be galo svarbus. Stengiamės jį puoselėti ir dedame visas pastangas, kad išsaugotume Vagnerių palikimą. Istorinės aplinkybės taip susiklostė, kad gavome jį lyg Karolio palikimą ir mūsų kultūros dalį. Todėl jis tarnauja menui ir kultūrai. Dabar čia veikia menų mokykla: skamba fortepijonas, smuikas, akordeonas, pučiamieji, čia vaikai ir jaunimas šoka, piešia, dainuoja. Noriu, kad žinotumėte, jog Vagnerių dvaro rūmai gerose rankose, - kalbėjo meras Zdzislav Palevič.

Šalčininkų S. Moniuškos menų mokyklos auklėtiniai ir jų mokytojai paruošė viešniai labai brangią dovaną – jie padovanojo jai muziką. Skambėjo fortepijonas, virpėjo smuiko stygos, energiją skleidė akordeonas. Tarptautinių konkursų ir festivalių laimėtojai demonstravo savo gebėjimus ir rodė dėkingumą Vagnerių šeimai už galimybę koncertuoti auksinėje salėje.

Menų mokyklos direktorė Liudmila Bandalevič pasidžiaugė, kad Sophios Wagner laiškas tapo nauja žinių apie Vagnerių giminę pradžia, nes šioje mokykloje visais laikais puoselėjamas dvaro savininkų atminimas ir istorija.

Išėjusi į rūmų balkoną Sophia Wagner galėjo tik įsivaizduoti, kur kadaise veikė spirito gamykla, kur gyveno dvaro darbininkai ir kaip jos senelis Karolis skirstė darbus.

- Kiek žinau 1939 m. mano senelis su vaikais ir žmona išvyko į Didžiąją Britaniją per Suomiją. Vėliau persikėlė į Škotiją. Mano tėvas Olgerd baigė architektūros studijas. Kaip vieną reikšmingą gyvenimo įvykį jis prisiminė Jono Pauliaus II-ojo vizitą, kuriam turėjo suplanuoti ir organizuoti susitikimo erdvę. Pontifiko vizito metu jis turėjo galimybę su juo susitikti asmeniškai ir kreipėsi į jį lenkų kalba. Tai buvo kažkas nepakartojamo, - pasakoja Sophia Wagner. – Senelis mirė 1956 m. Mano tėvas mirė 2020 m. ir turėjo net septynis vaikus: keturis iš pirmos santuokos, ir tris - iš antros. Viena iš jų – aš. Kažkada jis prasitarę norįs būti palaidotas šeimos kape, - tęsė ji.

Dar vienas svarbus objektas Vagnerių šeimai – Šalčininkų bažnyčia, iškilusi jų statytos koplyčios vietoje. Už jos stovi paminklas pirmojo Šalčininkų savininko Karolio Ferdinando Vagnerio broliui Michalui, žuvusiam per Napoleono kampaniją 1812 m. Taip pat žinoma, jog dabartinės bažnyčios rūsyje yra Vagnerių šeimos kapai.

Dėkojame Sophiai Wagner už šį vizitą ir tikimės, kad dvaro rūmai dar ne kartą sulauks savo šeimininkų palikuonių, sugrįžtančių pajusti praeities dvasią. Iki pasimatymo!