Kryptis: Paulavos respublika

Karantinas padėjo atrasti tai, ko anksčiau nepastebėdavome arba neteikėme per daug reikšmės. Mus traukė tolimi kraštai, kalnai, pajūris. Dabar keliaujame „namuose“. Taip, vietos turizmas. Šįkart kviečiame užsukti į Paulavos respubliką. Kur? – paklausite Jūs. Visai netoli sostinės, jeigu lyginsime su išvyka į Kauną arba Druskininkus.

Vos 36 km ir 35 min  (bent jau taip skelbia google maps) nuo sostinės patogiu keliu ir už antro tilto per Merkį Jums atsiveria didingos kadaise buvusios respublikos vaizdas. Sukame dešinėn, paliekame automobilį aikštelėje ir einame įkvėpti istorijos.

Ką gi, štai ir ji. Paulavos respublika. Eime susipažinti. Nepaisant to, kad akys krypsta į tolumoje matomus rūmų fragmentus, pirmiausia mums reikia praeiti pro arklides ir oficiną. O visai šalia oficinos – takelis. Kurgi jis veda? Pasižiūrėkime. Žinoma, tai takas link Merkio, kurio šalti vandenys saugo gražias Paulavos respublikas paslaptis.  Čia pat sūpynės. Niekas nežino, kaip jos čia atsirado, bet visus traukia pasisupti.

Dvaro rūmai. Kadaise ištaigingi iš puošnūs. Dabar galime tik įsivaizduoti, kaip gi tai būtų atrodę. Galima būtų pasivaikščioti po buvusias sales, tačiau nerizikuojame. Atminkite, kad kiekvienas smalsus žingsnis prisideda prie šios istorinės vietos nykimo. Kita vertus, tai nesaugu. Apie tai mums primena informaciniai ženklai. 

O kas gi čia? Vos pamačius nuo kelio griuvėsius žvilgsnį patraukė buvusių pastatų liekanos, todėl neatkreipėme dėmesio į kiek šone boluojantį pastatą. Mūsų akiai atsiveria renovuota ledainė – dokumentų archyvas ir maisto produktų saugykla. Ir kaip tai atrodė? Atsakymą į klausimą sužinosime pamatę savo akimis. Štai renovuota maisto saugojimo vieta, ta tikroji ledainė – daugiau negu 3 metrų gylio duobė. Kylame laiptais į viršų ir pro langus mūsų akims ir fotoaparatui atsiveria retas vaizdas.

Tačiau tai dar ne viskas. Kitoje kelio pusėje mūsų laukia staigmena. Štai buvusio dvaro vartai. Būtent pro juos į Paulavos dvarą riedėjo karietos ir vežimai. Dabar juos saugo liepų alėja. O vykusius į dvarą pasitikdavo koplytėlė su kryžių nešančiu Kristumi.

Pavasaris! Dienos vis šiltesnės ir šviesesnės – galima pasiimti pledą, knygą, arbatos, skaityti, piešti, siuvinėti arba tiesiog pailsėti pievelėje.

Gražaus susitikimo su Paulava!