Lenkijos Ambasados ir Savivaldybės atstovai aplankė kapines ir atminimo vietas

Prieš Visų Šventųjų dieną Lenkijos Respublikos Ambasados Vilniuje atstovai ir Šalčininkų rajono savivaldybės valdžios atstovai aplankė kapines bei nacionalinės atminties vietas Šalčininkų rajone, pagerbti mirusiųjų atminimą, uždegti žvakutes ir padėti gėlių.

Spalio 29 d. Pirmoji patarėja – Konsulė LR Ambasados Vilniuje Anna Pastuł, lydima Šalčininkų rajono vicemero Valdemaro Sliževskio, aplankė Sangeliškius, Šalčininkus, Kaniūkų ir Butrimonių kapines. Lankant atminimo vietas svečius lydėjo seniūnijų vadovai Pavel Kozarin ir Vanda Belska, taip pat seniūnijų darbuotojai, moksleiviai ir vietos bendruomenė.

Sangeliškiuose pagerbtas žuvusių Armijos Krajovos Armijos dalinio „Komar“ vado Česlavo Stankevič žuvusių karių atminimas, kurie žuvo Sangeliškių apylinkėse 1945 m. sausio pabaigoje–vasario pradžioje. Šių veiksmų metu žuvo apie 20–25 AK kariai bei keletas civilių. Žuvusiųjų kūnai buvo sudėti į sudegintos sodybos griuvėsius, o vėliau palaidoti vietos gyventojų bendroje kapavietėje prie kapinių koplyčios Sangeliškiuose.

Šalčininkų kapinėse yra Armijos Krajovos karių, žuvusių 1944 m. gegužę Dieveniškių apylinkėse, kapavietė. Jie žuvo susidūrę su ginkluota sovietinių užpuolikų grupe, kuri siautėjo, plėšė ir terorizavo vietos gyventojus. Žuvę kariai iš pradžių buvo palaidoti prie bažnyčios Dieveniškėse. Po daugelio metų, 1993 m., jų palaikai buvo ekshumuoti ir perkelti į Šalčininkų kapines. 2012 m. kapavietėje pastatytas atminimo kryžius. Pagerbiant žuvusius, kartu su kunigu Stanislavu Matiukevičiu buvo pasimelsta.

Mažos Kaniūkų kapinės, kuriose stovi baltas kryžius, primena 1944 m. įvykusią tragediją. Šios ramios gyvenvietės gyventojai buvo nužudyti tik todėl, kad drįso priešintis plėšikų sovietinių partizanų atakoms. Ne visos aukos buvo palaidotos Kaniūkuose. Dalies nužudytųjų palaikai atgulė Beniakonių kapinėse dabartinės Baltarusijos teritorijoje, kiti – Butrimonyse. 2004 m., Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva, atidengtas paminklas, skirtas pagerbti žuvusius kaimo gyventojus. Šiandien tai rami vieta, tačiau kupina atminties apie tuos, kurie sumokėjo gyvybe už teisę turėti savo namus ir orumą.

Butrimonyse, kapinių priekyje, palaidoti Armijos Krajovos kariai, žuvę prie Vilkonių. 1996 m. šioje vietoje pašventintas jų atminimo paminklas. Kapinėse yra dar keletas AK karių kapų. Jauni kariai buvo palaidoti artimųjų, neskelbiant jų mirties priežasties. Francišek Voiciechovič amžiną poilsį rado šalia bendros kapavietės, o Edvard Zaleski ir Juzef Milevski – kapinių užpakalinėje dalyje. Tyloje vietos bendruomenės atstovai kartu su klebonu Juzefu Aškelovičiu pasimeldė.

Už patriotišką laikyseną ir aktyvumą bendruomenėje susirinkusiesiems padėkojo Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje pirmoji patarėja – konsulė Anna Pastuł.

- Matydama taip prižiūrimas kapines, atnaujintus karių kapus ir rūpestingai puoselėjamas atminimo vietas, žinau, kiek pastangų ir atsidavimo vietos bendruomenė įdeda siekdama išsaugoti mūsų bendrą istoriją. Tai dažnai tylus darbas, atliekamas po darbo valandų, iš pareigos jausmo, o ne dėl pripažinimo. Todėl mano pagarba ir dėkingumas dar didesni. Atminimas žuvusiųjų nėra vien tik praeities pagerbimas. Jis formuoja mūsų tapatybę, moko atsakomybės už laisvę ir primena, kad vertybės, už kurias jie atidavė savo gyvybę, reikalauja ir mūsų rūpesčio, – sakė konsulė Anna Pastuł.

Spalio 31 d. kapinių lankymą, kartu su vicemeru Valdemaru Sliževskiu, tęsė Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje pirmasis patarėjas Paweł Gębski. Tą dieną svečiai aplankė paminklą 1863 metų sukilėliams Rūdnikuose, ulono Jano Kupińskio kapą Jacevičių kaime, taip pat Armijos Krajovos karių kapus Nevaniuonyse, Eišiškėse ir Kolesninkuose. Vizitų metu svečius lydėjo seniūnijų vadovai – Gienadij Baranovič, Miroslav Balinski, Miroslav Bogdiun, taip pat kunigai Juzef Aškelovič ir Tadeuš Švedavičius bei vietos bendruomenė.

Paminklas Rūdnikuose yra vienas iš kelių Šalčininkų rajone esančių paminklų, skirtų 1863 metų sukilimui atminti. Tačiau tai seniausias tokio tipo monumentas regione. Jis pastatytas apie 1982 metus, sovietmečiu, kaip simbolinis antisovietinis gestas.

Armijos Krajovos karių kvartalas vadinamojoje „Šviesiojoje Kalvelėje“ Kolesnikuose buvo pirmoji sutvarkyta palaidojimo vieta, kurią Šalčininkų rajono savivaldos pastangomis atnaujinta po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. 1992 metais atlikti darbai suteikė šiai vietai deramo orumo ir aiškiai suvokiamo atminimo pobūdį.

Šiek tiek vėliau panašiai buvo sutvarkytas ir karių kvartalas Eišiškių kapinėse. Būtent ten yra simbolinis vieno iš žymiausių Armijos Krajovos vadų Vilniaus krašte kapo ženklas – leitenanto Jano Borysewicz „Krysia“, legendinio partizanų būrių vado, žuvusio mūšyje 1945 metais. Šalia jo amžino poilsio atgulė ir kiti pogrindžio kariai – liudijantys kovą ir ryžtą tų, kurie nenuleido ginklų net tada, kai Lenkija dingo iš žemėlapio, o laisvę teko ginti miškuose, su ginklu rankoje.

2006 m. spalį Nevanionių kapinėse buvo atidengtas paminklinis kryžius, skirtas pagerbti kaimo gyventojus, kurie 1943–1946 metais žuvo nuo sovietinių partizanų ir NKVD rankų.

Šių atminimo vietų sutvarkymas buvo istorinės tiesos atgimimo Vilniaus krašte simbolis. Nuo jų prasidėjo iki šiol tęsiama sisteminga rūpyba karių kapais, dėl kurios Armijos Krajovos karių atminimas šiame regione ne tik išliko, bet ir tapo vietinės tapatybės bei istorinės sąmonės pagrindu.

- Mūsų bendra misija – puoselėti atminimą apie 1863–1864 metų įvykius, 1920 metų kovas bei Antrojo pasaulinio karo didvyrius. Pagerbiame ir visus, kurie įvairiais istorijos laikotarpiais stojo kovoti už mūsų tautos laisvę ir orumą, dažnai sumokėdami už tai aukščiausią kainą. Šios žemės istorija pilna drąsos, pasiaukojimo ir meilės Tėvynei. Dėl tokių žmonių, kuriuos šiandien prisimename, galime gyventi laisvėje ir kurti ateitį, grindžiamą vertybėmis, o ne baime. Jų pavyzdys įpareigoja mus rūpintis istorine tiesa, atminimu ir pagarba tiems, kurie savo gyvenimą įrašė į mūsų bendros tapatybės kroniką. Dėkoju jums už dalyvavimą, ištikimybę atminimui ir už tai, kad stovime čia kartu. Tegul šios apmąstymų ir susikaupimo dienos tampa mums jėgos, dėkingumo šaltiniu ir sustiprina įsitikinimą, kad atminimas – tai ne tik pareiga, bet ir privilegija. Linkiu, kad šios bendros akimirkos taptų kelrodžiu kuriant vienybę, pagarbą ir atsakomybę už mūsų bendrą istoriją ir ateitį, – sakė Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski lankydamas kapines.

Išreikšdamas padėką už patriotizmą ir visuomeninę veiklą, susirinkusiesiems padėkojo Lietuvos Respublikos ambasados Vilniuje pirmasis patarėjas Paweł Gębski.

- Dėkoju jums už širdį, laiką ir atsidavimą. Dėl jūsų požiūrio šių žemių didvyriai neišnyksta iš istorijos ir mūsų tautos sąžinės. Kol čia, Vilniaus krašte, skamba jų atminimas, tol gyvuos idėja apie laisvą ir oru žmogų, – sakė Lietuvos Respublikos ambasados Vilniuje atstovas.

Šalčininkų rajono savivalda ypatingą dėmesį skiria kovų už Tėvynės laisvę atminimui išsaugoti. Paminklai ir kapai yra prižiūrimi, lankomi įvairiomis progomis.

Lankantis kapinėse buvo padėti gėlės, uždegtos žvakutės, pasimelsta.

NUOTRAUKŲ GALERIJA