Lenkijos diplomatai ir savivaldybės atstovai aplankė atmintinas vietas

Artėjant Visų Šventųjų dienai, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje atstovai kartu su Šalčininkų rajono savivaldybės vadovais aplankė kapines ir lenkų atminties vietas. Jie padėjo gėlių, uždegė žvakutes ir pagerbė karius bei civilius gyventojus, tapusius tragiškų įvykių, visam laikui įsirėžusių į Šalčininkų krašto istoriją, aukomis.

Spalio 28 d. Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje ministras patarėjas Artur Soroko ir antrasis sekretorius Wojciech Kłyś kartu su Šalčininkų rajono meru Zdzislavu Palevičiumi, vicemerais Valdemaru Sliževskiu ir Juzefu Rybaku bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Gžegožu Jurgo aplankė Armijos Krajovos karių ir civilių karo aukų palaidojimo vietas Sangėliškėse, Šalčininkuose, Kaniūkuose ir Butrimonyse.

Iškilmėse taip pat dalyvavo seniūnai Miroslav Neverkevič ir Pavel Kazarin, kunigai Juzef Aškelovič ir Muroslav Jonas Domanski bei mokiniai iš Šalčininkų J. Sniadeckio, Jašiūnų M. Balinskio ir Butrimonių A. Krepštul gimnazijų, taip pat Šalčininkų lenkų Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai bei vietos bendruomenės nariai.

Sangėliškėse susirinkusieji pagerbė Armijos Krajovos būrio ir jo vado Česlavo Stankevičiaus, pseud. „Komar“, žuvusių šiose apylinkėse 1945 m. sausio ir vasario sandūroje. Per tragiškus įvykius žuvo apie 20–25 Armijos Krajovos kariai, taip pat keli civiliai gyventojai, tarp jų moteris, kūdikis ir piemuo.

Pasak liudininkų pasakojimų, žuvusiųjų kūnai, sudeginus namą, buvo sumesti į gaisravietę. Vėliau vietos gyventojai aukas palaidojo bendrame kape prie Sangėliškių kaimo kapinių ir koplyčios.

Ši vieta primena ne tik apie karius, kovojusius už Tėvynės laisvę, bet ir apie nekaltus gyventojus, tapusius karo žiaurumo aukomis. Jų atminimas liudija vietos bendruomenės istoriją ir įpareigoja perduoti tiesą apie praeitį ateities kartoms.

Šalčininkų kapinėse yra Armijos Krajovos karių kapas. Čia palaidoti kariai, kurie 1944 m. gegužę žuvo Dieveniškėse, kovodami su sovietiniais plėšikais. Iš pradžių jie buvo palaidoti netoli Dieveniškių bažnyčios. 1993 m. atlikus ekshumaciją, jų palaikai perkelti į Šalčininkų kapines. 2012 m. jų amžinojo poilsio vietoje pastatytas žuvusiųjų atminimui skirtas kryžius.

Prie šių kapų minėjimo dalyviai pagerbė karius, kurių likimai yra sudėtingos Vilniaus krašto istorijos dalis. Uždegtos žvakutės ir padėtos gėlės tapo padėkos už jų auką išraiška bei priminimu, kad žuvusiųjų atminimu būtina rūpintis ir jį nuolat puoselėti.

Nedidelėse Kaniūkų kapinėse stovi tragiškus 1944 metų įvykius menantis kryžius. Ši vietovė į istoriją įėjo kaip civilių gyventojų tragedijos vieta – jie tapo ginkluoto užpuolimo aukomis. Vietos gyventojai bandė priešintis sovietinių partizanų vykdomiems plėšikavimams, o jų pasipriešinimas tapo viena iš tragiškų įvykių aplinkybių, nulėmusių nekaltų žmonių žūtį.

Apsilankymas Kaniūkuose tapo pagarbos žuvusiesiems ir jų šeimoms išraiška. Kuklus kryžius kapinėse primena, kad už istorinių datų slypi žmonių tragedijos, prarastos gyvybės ir skausmas, dešimtmečius išlikęs vietos bendruomenės atmintyje.

Butrimonyse, pirmoje kapinių eilėje, ilsisi prie Vilkonių žuvę Armijos Krajovos kariai. 1996 m. čia buvo pašventintas jų aukai atminti skirtas paminklas. Kapinėse taip pat yra ir kitų Armijos Krajovos karių kapų. Jų artimieji palaidojo juos tyliai, neatskleisdami žūties aplinkybių. František Voitechovič ilsisi netoli bendro kapo, o Edvard Zaleski ir  Juzef Milevski palaidoti kapinių gilumoje.

Šie pavieniai kapai liudija apie jaunų žmonių likimus, kurių gyvenimus nutraukė karas. Jie taip pat primena apie šeimas, kurioms teko išgyventi netektį ir kurios dažnai negalėjo atvirai kalbėti apie artimųjų žūties aplinkybes. Šiandien rūpinimasis šiais kapais ir žuvusiųjų atminimo išsaugojimas yra svarbi rajono istorinio paveldo dalis.

Lankydamasis kapinėse Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič pasakojo apie tragiškus žuvusių karių ir nužudytų civilių gyventojų likimus, pabrėždamas istorinės atminties svarbą. Ypatingą dėmesį jis skyrė jaunimui, ragindamas jaunuolius lankyti kapus, pažinti istoriją ir perduoti praeities atminimą ateities kartoms.

- Kasmet lankome kapus ne tik puoselėdami krikščionišką Visų Šventųjų dienos tradiciją, bet ir norėdami pagerbti tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už Tėvynę ir laisvę. Tai mūsų pareiga žuvusiesiems, bet kartu ir ateities kartoms. Norime, kad jaunimas pažintų savo krašto istoriją, prisimintų didvyrius ir nekaltas aukas, taip pat suprastų, kaip svarbu puoselėti istorinę atmintį, – pabrėžė meras Zdzisław Palewicz.

Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje ministras patarėjas Artur Soroko padėkojo visiems dalyviams už dalyvavimą, rūpinimąsi atmintinomis vietomis ir indėlį išsaugant lenkų istorinį paveldą Šalčininkų rajone.

- Žuvusiųjų atminimas – tai pagarbos jų gyvenimui, aukai ir vertybėms, už kurias jie kovojo, išraiška. Dėkoju savivaldybės vadovams, dvasininkams, mokytojams, jaunimui ir vietos gyventojams už tai, kad kartu puoselėja atmintinas vietas ir rūpinasi, jog šio krašto istorija nebūtų pamiršta. Jaunosios kartos dalyvavimas pagerbiant karių ir civilių karo aukų kapus teikia vilties, kad atminimas apie jų likimus išliks ir ateityje, – pabrėžė Artur Soroko.

Spalio 29 d. Lenkijos Respublikos ambasados ir Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai tęsė atminimo vietų lankymą. Po Baltosios Vokės ir Pabarės seniūnijų atminimo vietas juos lydėjo seniūnai Genadij Baranovič ir Miroslav Balinskij, o taip pat Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos ir Pabarės pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su mokytojais, gyventojai. Malda juos palaikė kunigas Juzef Aškelovič.

Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski prisijungė prie Lenkijos diplomatų Eišiškėse. Čia yra simbolinis leitenanto Jano Borisevičiaus (pseud. „Krysia“) kapas. Jis išgarsėjo daugybe susirėmimų su vokiečių ir sovietų okupantais. Deja, jo gyvenimas nutrūko tragiškai, karys žuvo 1945 metų sausio 21 d. nelygioje kovoje su NKVD daliniais. Pomirtine leitenanto Jano Borisevičiaus Golgota tapo Nočia, Rodūnė (dabartinė Baltarusija), Kalesninkai, Eišiškės. Komendanto kūnas apvilktas tik apatiniais iš maišams skirto audinio, buvo vežiojamas po aplinkines gyvenvietes siekiant įbauginti vietos gyventojus. Paskutinį sykį leitenanto kūnas buvo viešai rodomas Eišiškėse. Sovietai negalėjo leisti, kad jo laidojimo vieta taptų legendos kibirkštimi, stiprinančia lenkų dvasią. Šalia jo ilsisi kiti pogrindžio kariai.

Pagerbti žuvusiųjų atminimo taip pat atvyko Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun, Eišiškių gimnazijos jaunimas, mokytojai ir direktorius Robert Sliževski, sporto mokyklos direktorius Romas Urvikis, įmonių ir įstaigų atstovai. Prie bendros maldos susirinkusius pakvietė prisijungti sesuo Ana Voitonis.

Kreipdamasi į susirinkusius LR konsulė Barbara Bralewska - Beczek pabrėžė, kad prieš daugelį metų už laisvę kovoję žmonės jos nesulaukė, tačiau kiekvieno jų kova prisidėjo prie to, kad šiandien esame laisvi.

- Kviečiu pasakoti jaunimui apie tai, kad žmonės kovoję už mūsų laisvę jos nesulaukė. Puoselėkime jų atminimą ir mūsų laisvę širdyse. Matau čia labai daug jaunų žmonių, kurie vertina didvyrišką savo krašto praeitį. Dėkoju už tai, kad Šalčininkų rajone puoselėjate istorinę atmintį, - kalbėjo ji.

Paskutinis delegacijos vizito taškas – Kalesninkų kapinės, vietos gyventojai šią vietą vadiną Šviesiąja kalvele (vert. Jasna górka). Čia taip pat ilsisi kariai, priešinęsi komunistinei santvarkai ir šalies sovietizacijai. Pagerbti žuvusiųjų atminimo taip pat atvyko Kalesninkų seniūnijos seniūnė Danuta Vilbik, Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos direktorė Mirena Garackevič, mokytojai ir mokiniai, o taip pat Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo parapijos klebonas kun. Renald Kučko.

Apibendrindamas dviejų dienų atminimo vietų lankymą vicemeras Valdemar Sliževski pastebėjo, kad Šalčininkų rajone netrūko istorinių susirėmimų, kurių tikslas buvo – gimtojo krašto laisvė.

- Rajono laisvės istorijos kelias yra labai skirtingas. Turime istorinių vietų, susijusių su 1863 m. Sausio sukilimu, su 1919 - 1921 m. Lenkijos – sovietų karu, Antru pasauliniu karu, su Armijos Krajovos kovomis už gimtąjį kraštą. Dėkoju visoms seniūnijoms, švietimo įstaigoms, įmonėms ir įstaigoms, gyventojams, kurie puoselėja tradicijas ir padeda išsaugoti šias atmintinas vietas kitoms kartoms, - pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Lankymasis Šalčininkų rajono kapinėse ir atminimo vietose tapo ne tik pagarbos mirusiesiems išraiška, bet ir istorijos pamoka bei įsipareigojimu ją perduoti toliau. Artėjant Visų Šventųjų dienai, uždegtos atminimo žvakutės priminė žmones, kurių gyvenimai buvo susiję su šio krašto istorija, ir dar kartą pabrėžė, kad jų atminimo saugojimas išlieka bendra ateities kartų pareiga.