LR ambasados ir Savivaldybės atstovai lankė atminimo vietas

Prieš mirusiųjų atminimo dienas Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje ir Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai lankėsi rajono kapinėse ir kitose lenkų tautinio atminimo vietose siekiant pagerbti jų atminimą, uždegti žvakes ir padėti gėles.

Spalio 21 d. Andrzej Dudziński, pirmasis patarėjas, laikinasis reikalų patikėtinis - skyriaus vedėjas, lydimas Šalčininkų rajono mero Zdzislavo Palevičiaus ir vicemero Valdemaro Sliževskio lankėsi prie paminklo Sausio sukilėliams Rūdninkuose, prie ulono Krupinskio kapo Jacevičių kaime, o taip pat prie Armijos Krajovos kapų Nevainionyse, Eišiškėse ir Kalesninkuose. Vizito metu svečiu pasitiko seniūnai Genadij Baranovič, Miroslav Balinski, Miroslav Bogdiun, kunigai Juzef Aškelovič ir Tadeuš Švedavičius, vietos bendruomenė.

- Mūsų bendra misija – 1863 – 1864 m. sukilimo, 1920 metų ir Antrojo pasaulinio karo kovų istorijos atminimą, o taip žmonių, žuvusių tautos išlaisvinimo kovose. Nuoširdžiai dėkoju už dalyvavimą ir linkiu, kad šios atmintinos dienos būtų pakili patirtis, - Nevainionių kapinėse kalbėjo vicemeras Valdemar Sliževski.

Už patriotizmą ir pilietinį aktyvumą susirinkusiems dėkojo LR ambasados pirmasis patarėjas, laikinasis reikalų patikėtinis Andrzej Dudziński.

- Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už tai, kad žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimas šiose žemėse aktyviai puoselėjamas. Matydama prižiūrimas kapines ir karių kapus suprantu, kiek darbo įdeda vietos bendruomenė. Nuoširdžiai Jums už tai dėkoju, - kalbėjo LR ambasados atstovas.

Armijos Krajovos karių kapavietė Kalesninkų kapinėse (vad. „Jasna Górka”) buvo pirmoji atminimo vieta, sutvarkyta Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis 1992 m. Kiek vėliau prie darbų prisijungė ir karių kapavietė Eišiškių kapinėse, kuriose yra simbolinis vieno žymiausių Armijos Krajovos dalinių vadų Jano Borisevičiaus (pseud. „Krysia“) kapas.

- Prieš mus šventės, per kurias lankysime artimųjų kapus. Taip pat prisimename ir mūsų didvyrius. Atminties ir kartų tęstinumas yra viena iš svarbiausių vertybių ir bruožų, nes neatsitiktinai sakoma, kad žmogus nemiršta tol, kol gyva jo atmintis. Mūsų pareiga – atminti ir perduoti atminimą kitoms kartoms. Šiandien čia, prie Armijos Krajovos karių kapavietės Eišiškėse, kuri atsirado mūsų savivaldos, Lenkijos Respublikos valdžios ir vietos bendruomenės dėka, suprantame, jog atminties liudijimas yra be galo svarbus, ypač istorinių įvykių ir sudėtingų žmonių likimų kontekste. Ilgus metus šie didvyriai neturėjo deramų kapų, buvo tiesiog užkasti Rūdninkų girioje. Ir tik todėl, jog jaučiame pareigą protėviams, atsirado kapavietės Eišiškėse ir kitose Šalčininkų rajono vietose, - Eišiškių kapinėse pasakė Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

Spalio 23 d. atminimo vietų lankymas buvo tęsiamas. Į Šalčininkų rajoną atvyko LR ambasados pirmoji patarėja Anna Kozłowska-Słupek. Kartu su Šalčininkų rajono vicemeru Valdemaru Sliževskiu ji lankėsi Sangėliškėse, Šalčininkuose, Kaniūkuose, Butrimonyse. Kelionės metu prie jų prisijungė ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo.

Sangėliškėse pagerbtas tragiškai 1945 m. žuvusių Armijos Krajovos „Komar“ dalinio karių atminimas.

Kaip ir Eišiškėse, Šalčininkų kapinėse yra Armijos Krajovos karių kapavietė. 1944 m. gegužę Dieveniškėse keturi Armijos Krajovos kariai žuvo kovodami su sovietų plėšikų gauja. Jie buvo palaidoti prie vietos bažnyčios. 1993 m. atlikus ekshumaciją jų kūnai perkelti į Šalčininkų kapines. Taip čia atsirado Armijos Krajovos karių kapavietė, kurioje 2012 m. įrengtas atminimo kryžius.

Šalčininkuose ir Sangėliškėse pagerbti žuvusiųjų už laisvę atminimą atvyko Šalčininkų seniūnijos atstovai, Šalčininkų harceriai ir Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokiniai.

Kaniūkai. Nedidelės kapinaitės, kuriose tyliai stūkso kryžius, menantis tragiškus mūsų krašto įvykius. Taikūs gyventojai nukentėjo dėl to, kad pasipriešino sovietų partizanų plėšimams ir norėjo nuo jų gintis. Deja, nesėkmingai. Kaniūkuose palaidoti ne visi žuvusieji, kai kuriuos giminės palaidojo Benekainyse(Baltarusija), dalis palaidota Butrimonyse. 2004 m. atidengtas paminklas įrengtas Šalčininkų rajono savivaldybės ir Lenkijos pastangomis. Tylos minute žuvusius pagerbė atvykę Gerviškių seniūnijos atstovai, kartu su seniūnu Pavelu Kazarinu, vietos bendruomenė, Butrimonių A. Krepštul gimnazijos mokiniai ir gimnazijos direktorė Teresa Savel. Jaunimas taip pat padėjo gėles ir Butrimonyse, o už žuvusiųjų atminimą meldėsi Butrimonių parapijos klebonas kun. Juzef Aškelovič.

Butrimonyse, pirmoje kapinių eilėje, palaidoti prie Vilkonių žuvę Armijos Krajovos kariai. 1996 m. šioje vietoje pašventintas jų atminimą liudijantis paminklas. Tačiau šiose kapinėse yra dar keli kovojusių ir žuvusių Armijos Krajovos karių kapai. Žuvusius jaunuolius palaidojo artimieji neatskleidę jų mirties priežasties. František Voicechovič ilsis netoli bendros kapavietės, o Edvard Zaleski ir Juzef Milevski kapinių gale.

LR ambasados pirmoji patarėja Anna Kozłowska-Słupek dėkojo visiems dalyvavusiems šioje atminimo iniciatyvoje, o vietos bendruomenei tarė padėkos žodžius už atminimo vietų priežiūrą ir tvarkymą, kapų lankymą.

- Šie žmonės atidavė gyvybę gindami laisvę, Tėvynę ir demokratiją, už teisę gyventi takiai, jie buvo tikri patriotai. Turime ne tik juos pagerbti, bet ir galvoti, kaip galime gyvenime pritaikyti jų patirtį. Jie mums suteikia jėgų tikėti aukščiausiomis vertybėmis ir visada žinoti savo kilmę. Šiandien turime suprasti ir jų pasišventimą, - dėkodama už atminimo vietų puoselėjimą pasakė LR ambasados pirmoji patarėja Anna Kozłowska-Słupek.

Šalčininkų rajono savivaldybė ypatingą dėmesį skiria kovų už Tėvynės laisvę atminimo puoselėjimui. Tvarkomi ir prižiūrimi paminklai, kapai, jie lankomi įvairiomis progomis. Džiugu, kad tautinio atminimo puoselėjimo akcijose dalyvauja vietos bendruomenės ir jaunimas, kad yra galimybė perduoti žinią apie mūsų protėvių žygdarbius dėl laisvo krašto ateities.