Miško savininkai raginami pasirūpinti savo eglynais

Dėl eglynuose masiškai išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo, nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. paskelbta stichinė nelaimė Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse. Jose kenkėjas pažeidė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų medynų. Šiose savivaldybėse miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas ir laiku įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones.

Pagal Valstybinės miškų tarnybos vykdomos žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsenos duomenis, 2023 metais šalies miškuose buvo gausiausia žievėgraužio tipografo pirmos kartos vabalų populiacija per dvidešimt pastarųjų metų. Dėl 2021–2022 metų sausų ir kaitrių bei šių metų birželį buvusių labai sausų orų, šalies eglynai kentėjo stresus ir drėgmės trūkumą, juose yra daug nusilpusių eglių, kurios yra tinkamos apsigyventi ir daugintis eglių liemenų kenkėjui žievėgraužiui tipografui.

Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias eglių liemenų kenkėjas. Apsigyvendamas per visą medžio stiebą, po žieve pažeidžia gyvybinius audinius ir nudžiovina medį. Gausiai dauginasi ir sudaro masinio dauginimosi židinius. Kiekvienais metais išsivysto 2 pagrindinės ir 1–2 papildomos seserinės jo generacijos. Gausiai pasidauginęs, kenkėjas užpuola ne tik nusilpusias ir labai pažeistas egles, bet ir visiškai sveikas.

Žievėgraužio tipografo plitimui ir jo daromai žalai sumažinti būtina vykdyti šias sanitarinės miško apsaugos priemones:

1. egles su po žieve apsigyvenusiais žievėgraužiais tipografais, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 p. reikalavimais, būtina pašalinti iš miško kol neišsivystė žievėgraužio tipografo vabalų suaugėliai, t. y. iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Kad po eglės žieve apsigyveno kinivarpos, lengviausia nustatyti iš rudų išgraužų, kurios gerai matosi medžio priekelminėje dalyje;
2. būtina laiku pašalinti iš medynų naujai vėjo išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 p., tokias egles reikia iškirsti ir išvežti iš miško, kol jose dar neapsigyveno kenkėjai;
3. miško sandėliuose reikia užtikrinti medienos apsaugą, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimais. Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 2 km nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.

Kad būtų laiku surastos žievėgraužio tipografo naujai užpultos žalios eglės, būtina reguliariai vegetacijos sezono metu stebėti 50 metų bei vyresnius medynus. Pirminiai žievėraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai dažniausiai pradeda formuotis:

- medynuose, kur liko nesutvarkytos liemenų kenkėjų užpultos eglės ir vėjavartos, vėjalaužtos;

- medynuose, kuriuose dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų ankščiau jau vykdyti atrankiniai ar plynieji sanitariniai miško kirtimai;

- plynų miško kirtimų biržių pakraščiuose;

- dėl kirtimų ir įvairių pažeidimų sumažėjusio skalsumo eglynuose;

- eglynuose šalia kurių buvo medienos sandėliai su neapsaugota ar laiku neišvežta spygliuočių mediena.

Valstybinės miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo eglynais, juos tinkamai prižiūrėti, taip prisidedant ir prie visos Lietuvos eglynų geros būklės palaikymo.

Visais klausimais dėl priemonių taikymo pažeistuose eglynuose, maloniai kviečiame kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Konsultacijų centrą tel. +370 670 06211 arba el. paštu klausimai.mups@amvmt.lt. Šiais kontaktais galima registruotis ir konsultacijai specialistų darbo vietose.

Daugiau informacijos – Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje www.amvmt.lt.

Sukurtas interaktyvus žemėlapis miško kenkėjų pažeistiems medynams registruoti

Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai sukūrė interaktyvų žemėlapį miško kenkėjų pažeistiems medynams fiksuoti.

Žemėlapyje galima pasižiūrėti, ar Jūsų arba kaimyno miške yra fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi.

Norint duomenis matyti tiksliai, žemėlapyje įdiegta galimybė įvesti savo miško valdos ar sklypo unikalų numerį ir matyti, ar kenkėjas pažeidė medynus Jūsų valdoje.

Duomenis į interaktyvųjį žemėlapį įveda Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Valstybinių miškų urėdijos specialistai.

Žemėlapis pasiekiamas čia:

Maloniai  prašome visų aktyviai stebėti savo miškų būklę ir informuoti apie naujus židinius!

Valstybinė miškų tarnyba įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.