„Močiute! Seneli! Papasakok man!“

Š. m. kovo 23 d. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje vyko išskirtinis renginys, subūręs švietimo bendruomenės atstovus bei svečius iš Lenkijos. Susitikime dalyvavo Lenkijos Respublikos konsulas Vilniuje Dariusz Wiśniewski, taip pat projekto „Močiute! Seneli! Papasakok man!“ autorės Barbara Caillot ir Aleksandra Karkowska iš leidyklos „Oryginały“. Renginyje taip pat dalyvavo Šalčininkų rajono švietimo įstaigų pradinio ugdymo atstovai.

Susitikimas buvo skirtas išskirtinio tarpkartinio projekto – interaktyvaus užrašų sąsiuvinio – pristatymui. Šis projektas tampa tiltu tarp anūkų ir jų senelių. Jo idėja paprasta, tačiau labai prasminga: vaikai užduoda klausimus ir užrašo atsakymus, o seneliai sugrįžta mintimis į savo vaikystę.

Renginį pradėjo Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markievič, pasveikinusi susirinkusius svečius. Vėliau 4a klasės mokiniai Olivija Ščerbinška ir Adomas Jurgo gražiai įvedė visus į renginio atmosferą.

Savo žodį tarė ir konsulas Dariusz Wiśniewski, pabrėžęs iniciatyvų, skatinančių švietimą ir stiprinančių kartų ryšius, svarbą. Jis pažymėjo, kad tokie projektai yra ypač svarbūs puoselėjant kalbą, tradicijas ir tautinę tapatybę, ypač lenkų bendruomenėse užsienyje.

„Močiute! Seneli! Papasakok man!“ – tai išskirtinis tarpkartinis sąsiuvinis, skatinantis pokalbius, šeimos prisiminimų atradimą ir bendrą artimųjų istorijų įamžinimą. Tai kvietimas į pasaulį, kuriame praeitis susitinka su dabartimi, o paprasti klausimai tampa nepaprastų pasakojimų pradžia.

Šios iniciatyvos dėka jaunajai kartai atsiveria galimybė geriau pažinti savo senelius – jų vaikystę, svajones, kasdienį gyvenimą ir iššūkius, su kuriais jie susidūrė. Tuo tarpu vyresniajai kartai tai proga sugrįžti prie svarbių gyvenimo akimirkų ir pasidalyti patirtimi, kuri juos suformavo.

Ar močiutė eidavo iš pamokų? Ar senelis buvo „nevalgus vaikas“? Ką jie veikdavo vaikystėje? Ko bijojo, o ko gėdijosi? Šie, atrodytų, paprasti klausimai atveria duris į pasaulį, kupiną emocijų, patirčių ir dar negirdėtų šeimos istorijų. Pakanka paklausti: „Močiute! Seneli! Papasakok man!“

Susitikimo metu autorės papasakojo apie projekto atsiradimo aplinkybes ir jo reikšmę stiprinant šeimos ryšius. Jos pabrėžė, kaip svarbu išsaugoti prisiminimus, kol jie dar gyvi. Atkreipė dėmesį, kad būtent kasdieniuose pasakojimuose slypi didžiausia vertė – emocijos, patirtys ir atmintis, kurią verta puoselėti ir perduoti ateities kartoms.

Renginio pabaigoje kiekviena švietimo įstaiga gavo sąsiuvinius, skirtus 2–4 klasių mokiniams, kuriuos vaikai galės pildyti kartu su savo seneliais.

Projektas „Močiute! Seneli! Papasakok man!“ – tai ne tik leidinys, bet ir kvietimas dialogui, ryšių stiprinimui bei artimųjų atmintyje išsaugotų istorijų atradimui. Nes būtent šeimos pasakojimuose slypi tai, kas vertingiausia – bendros patirtys, emocijos ir atmintis, kuri kuria mūsų tapatybę.