Nacionalinis diktantas: mokytis iš klaidų

Nepaisant to, kad lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje, rašytine kalba yra jauna. Vargu, ar šiandien sklandžiai perskaitytume 1547 m. išleistos pirmosios lietuviškos spausdintos knygos tekstą. Martyno Mažvydo „Katekizme“ nerasime nei nosinių, nei varnelių. Iki 20 a. pradžios lietuvių kalbos abėcėlė keitėsi ir 1901 m. Jonas Jablonskis „Lietuvių kalbos gramatikoje“  išdėstė bendrinės kalbos norminimo programą, įtvirtino kauniškių tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą.

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 m. ir lietuvių kalbos paskelbimas 1922 m. valstybine kalba (pakartotinai 1928 m.ir 1938 m.) padėjo įsitvirtinti dabartinei bendrinei kalbai.

Šiandien Šalčininkų rajono gimnazijos prisijungė prie Nacionalinio diktanto iniciatyvos ir 11 val. klausėsi per LRT RADIJĄ ar LRT portalą rašytojos Akvilinos Cicėnaitės sukurto teksto „Laiškas Sofijai“. Ją įkvėpė pati lietuvių kalba ir iškiliausias Lietuvos menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Diktanto tekstą skaitė Lietuvos diktorius, filmų įgarsintojas ir laidų vedėjas Marijus Žiedas.

Diktanto rašymas užtruko apie 40 minučių. Vieni jo dalyviai išsiuntė savo darbus organizatoriams, kiti pasitikrins pagal vėliau skelbiamą tekstą. Svarbiausias šios iniciatyvos tikslas – klysti ir mokytis iš klaidų. Dėkojame už dalyvavimą.

Jašiūnų „Aušros“ gimnazija

Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazija

Turgelių „Aistuvos“ gimnazija