Pagerbtas pasieniečio Gintaro Žagunio atminimas

Prieš 32 metus ankstų gegužės 19 d. rytą Krakūnuose, prie tuometinio pasienio kontrolės posto, rastas pasieniečio Gintaro Žagunio kūnas. Šiandien minėdami jo žūties metines prisimename šią skaudžią istoriją ir pagerbiame pirmojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu ir tarnybos vietoje žuvusio pareigūno atminimą.

Iškilmingas minėjimas vyko pasieniečio Gintaro Žagunio žūties vietoje, prie 2004 m. pastatyto paminklo Krakūnų kaime. Į renginį atvyko LR Seimo, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Dieveniškių seniūnijos seniūnė Česlava Marcinkevič, Poškonių seniūnijos seniūnė Renata Fedotova, Dieveniškių A. Mickevičiaus ir „Ryto“ gimnazijų atstovai.

Prieš 30 metų įvykusios skaudžios tragedijos svarbą akcentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liuvajevas. Jis iškėlė klausimą, ar Gintaras Žagunis galėjo pasitraukti iš Krakūnų pasienio posto lemtingą gegužės 19 d.

- Galėjo. Ir daug kas suprastų. Tai būtų žmoniška, tai būtų suprantama, žinant, kokia tuo metu situacija buvo prie sienos bei pavojus. Gintaras pasirinko kitą kelią, jis pasirinko toliau tarnauti Tėvynei ir ginti tiktai gimusią Lietuvos valstybę. Už tai jis sumokėjo pačią aukščiausią kainą, jis sumokėjo savo gyvybe, - pasakė R. Liubajevas.

Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski pabrėžė, kad Tėvynės gerovei tarnaujantys žmonės yra didvyriai.

- Ši diena patvirtina tai, kad mes visada tikėjome ir tikime, jog atminties puoselėjimas yra pagarbos išraiška visiems žmonėms, kurie saugojo svarbiausias vertybes. Gintaras Žagunis saugojo laisvę, gindamas Lietuvos sieną jis gynė nepriklausomybę, tautos suverenumą ir kiekvieno teisę gyventi turint savo laimės siekį. Istorija parodė, kad totalitarizmas ir autoritarizmas galiausiai žlunga, o Laivės gynėjų asmenybės gyvena ir auga kartu su ateities kartomis. Šiandien būdami čia drauge siunčiame aiškią žinią – visada tikėsime laisve, - pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Į minėjimą atvykusi Gintaro Žagunio sesuo Ramunė Grudzinskienė perskaitė be galo jautrų ir švelnų laišką prieš 32 metus Krakūnuose žuvusiam broliui Gintarui ir papasakojo, kaip pasikeitė šeimos gyvenimas. Ji pabrėžė, kad per tris dešimtmečius svarbiausios vertybės nepasikeitė – meilė, tiesa ir laisvė.

Minėjimo pabaigoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas už pasieniečio gintaro Žagunio atminimo puoselėjimą atminimo medaliu „Gintaras Žagunis 1957 – 1991“ apdovanojo Šalčininkų rajono savivaldybę, jį atsiėmė vicemeras Valdemar Sliževski.

Renginio pabaigoje minėjimo dalyviai vaišinosi kareiviška koše.