Šalčininkai keičiasi: daugiabučių renovacija

Daugiabučių atnaujinimas pagal modernizavimo programą Šalčininkuose prasidėjo 2013 m. Tuomet visi suprato, kad renovacija – tai galimybė atnaujinti daugiabučius ir sumažinti šilumos suvartojimo kiekius. Pirmi žingsniai buvo labai nedrąsūs, bet užtikrinti. Kelių daugiabučių, esančių A. Mickevičiaus g. 1, 1A, 7, 15, Mokyklos g. 17, Vilniaus g. 26 ir 26B, Vytauto g. 38, gyventojai tapo pirmomis kregždėmis, parodžiusiomis Šalčininkams renovacijos privalumus.

UAB „Tvarkyba“ direktorius Aleksandras Kasparovičius pasakoja, kad daugiabučių renovaciją reikia suprasti kaip visumą, pavieniai darbai neduos norimo efekto, palyginus su kompleksišku namo atnaujinimu, juk svarbiausia – sumažinti išlaidas už šildymą. Daugiabučio renovacijos energinio efektyvumo didinimo priemonėmis laikomi langai ir balkonai, stogas, sienos, cokolis, šildymo sistema ir vėdinimo sistema.

- Šalčininkų rajono savivaldybė kasmet dalyvauja Aplinkos ministerijos paskelbtuose kvietimuose renovuoti daugiabučius, tačiau viskas priklauso nuo gyventojų noro. Nuo pasiūlymo renovuoti daugiabutį iki to momento, kai iš jo pasitraukia statybininkų brigados ir gyventojai gauna sąskaitas už renovaciją, neretai praeina 2-3 metai. Žinoma, visi nori kuo greičiau, ir visada stebisi, kaip taip galima, bet yra tam tikros procedūros, be kurių neįmanomas nė vienos kokybiškos renovacijos procesas, - pasakoja A. Kasparovičius.

Renovacija prasideda nuo iniciatyvos: į Savivaldybę gali kreiptis patys gyventojai arba Savivaldybė siūlo dalyvauti modernizavimo programoje jos nuostatus atitinkantiems daugiabučiams. Svarbiausi rodikliai – iki 1993 metų statytas daugiabutis ir didelis šilumos energijos suvartojimas. Vėliau Šalčininkų rajono savivaldybė užsako ir finansuoja investicinio plano rengimą. Pristačius investicinį planą gyventojai balsuoja: pagal įstatymą renovacijai turi pritarti 50 proc. butų ir kitų patalpų savininkų + 1 balsas, tačiau pagal bankų nuostatus reikalaujama, kad renovacijai pritartų ne mažiau 55 proc. daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir architektūros skyriaus specialistas Pavel Savel pasakoja, kad investicinis planas – tai daugiabučio modernizacijos pradžia. Rengiamas dokumentas numato visus statybos darbus ir priemones, numatomas atlikti daugiabutyje, ir maksimalią investicijų kainą, kurios negalima viršyti.

Po balsavimo investicinis planas teikiamas VŠĮ Būsto energijos taupymo agentūrai. Specialistams patvirtinus investicinį planą, pasirašoma valstybės paramos sutartis ir užsakomas techninis darbo projektas. Vėliau jis pristatomas gyventojams, reikalui esant koreguojamas ir perduodamas ekspertizei. Tik tada kreipiamasi dėl statybos leidimo gavimo ir gavus leidimą pradedamas rangos darbų pirkimas. Organizuojant viešųjų pirkimų procedūras nustatomas laimėtojas, pasirašoma finansavimo sutartis ir tik tuomet prasideda statybos darbai.

- Prasidėjus daugiabučio modernizavimo procesui susitariame su gyventojais, kad jie būtų aktyvūs, teiktų pastabas ir siūlymus, visada prašome išrinkti namo atstovą, kuris dalyvautų susitikimuose su rangovo ir techninės priežiūros specialistais, - pasakoja UAB „Tvarkyba“ inžinierius Artūr Voinič.

UAB „Tvarkyba“ direktorius Aleksandras Kasparovičius pastebi, kad dažniausiai gyventojams rūpi, kiek jie mokės už daugiabučio modernizavimą, kokie darbai bus atliekami ir darbų eigos techninė priežiūra.

- Žinoma, techninės priežiūros paslaugos visada yra perkamos kartu su rangos darbais. Techninis prižiūrėtojas tikrina darbų žurnalus, medžiagų sertifikatus, darbų eigą, prižiūri, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą. Kitas dalykas, lengvatos. Daugiabučio renovacijai gyventojai turi galimybę gauti lengvatinę paskolą 20 metų, kai penkerius metus mokamų palūkanų dydis yra tik 3 proc. Svarbu, kad dėl paskolos gavimo gyventojams patiems nereikia niekur kreiptis. Tačiau bankai atsisako suteikti paskolas daugiabučiams, kuriuose yra butų, įsiskolinusių už komunalines paslaugas. Renovacijai skiriama paskola yra neįpareigojanti įkeisti butą, svarbiausia sąlyga – parduodant, dovanojant ir kitaip perleidžiant butą informuoti naują savininką apie paskolą. Kitas dalykas, ko dažniausiai klausia gyventojai, yra investicijos ir įmokos dydis. Tačiau tai labai individualu ir priklauso nuo individualių investicijų, pavyzdžiui, ar gyventojo bute jau pakeisti langai ar dar ne, ar įstiklintas balkonas, - dėsto UAB „Tvarkyba“ direktorius Aleksandras Kasparovičius.

Pašnekovas priduria, kad daliai atliekamų darbų gyventojai gali gauti kompensacijas. Pirmiausia, Savivaldybė apmoka išlaidas už investicinio plano parengimą, gyventojams pritarus renovacijai, šias išlaidas kompensuoja valstybė. 30 proc. kompensuojama už energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimą, 100 proc. kompensuojamos techninio darbo projekto parengimo, projekto ekspertizės, techninės priežiūros ir projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos, papildomai 10 proc. kompensuojama tuo atveju, jeigu daugiabutyje įrengiami individualios apskaitos prietaisai, daliklių sistema ar termostatiniai ventiliai.

A.Kasparovičius pastebi, kad į renovacijos procesą nuo 2021 m. įtraukta naujovė. Daugiabučiai, kurių plotas viršija 1500 kv. m turės įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektros energiją bendro naudojimo poreikiams. Tai ilgalaikė ir šiuolaikiška investicija, finansinė nauda gyventojams ir reikšmingas žingsnis kovoje su klimato kaita. Šalčininkuose daugiabučių gyventojai vis dažniau pasirenką ventiliuojamo fasado sistemą vietoje dekoratyvinio tinko apdailos, nepaisant to, kad toks sprendimas yra brangesnis 25 – 30 proc.

- Sąskaitos už renovaciją gyventojams siunčiamos tik po statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo ir gavus valstybės paramą. Ankstesniais metais daugiabučius renovavusių gyventojų įmokos už 50 kv. m butą per mėnesį siekia apie 17 eurų, prieš keletą metų renovuotų tokių pačių butų savininkai jau moka apie 30 eurų per mėnesį. Atlikus renovaciją šilumos energijos daugiabutyje taupoma apie 40 proc. Tad nauda yra akivaizdi. Šiuo metu Šalčininkuose darbai vyksta arba užbaigiami pagal penktąjį ir šeštąjį Aplinkos ministerijos kvietimus, tačiau realiai startavęs ir aštuntasis kvietimas, kuriame dalyvaus daugiau negu 11 daugiabučių.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo pasakoja, kad renovacijos proceso pradžioje 2013 m. jo ateities noras buvo matyti Šalčininkus atsinaujinusius ir šiuolaikiškus.

- Gyvenu renovuotame name ir galiu džiaugtis visais renovuoto namo privalumais: sąskaitos už šildymą sumažėjo trečdaliu, temperatūra bute pakilo, nejaučiam jokio diskomforto ir tai, ko gero, yra svarbiausia. Be to, sutvarkytas stogas, fasadas, inžineriniai tinklai, - pasakoja G. Jurgo. – Šalčininkų rajono savivaldybės tikslas – kuo daugiau renovuotų namų. Daug kalbame apie energinį efektyvumą, apie žaliąją energetiką, tad renovacija yra vienas iš būdų pasiekti energinį efektyvumą, - tęsia jis.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Gžegožo Jurgo teigimu, maždaug po trijų metų Šalčininkų centre, ko gero, neliks nerenovuotų daugiabučių. Šalčininkų miesto pavyzdžiu taip pat seka ir kitos gyvenvietės, pavyzdžiui Eišiškės, Tribonys, Pabarė, Baltoji Vokė.

Šiuo metu UAB „Tvarkyba“ administruoja net 38 daugiabučių renovacijos projektų įgyvendinimą. Iš viso pagal daugiabučių modernizavimo programą Šalčininkuose renovuoti 24 daugiabučiai, savarankiškai savo daugiabučius atnaujino 14 namų gyventojai.