Sausio sukilimo metinių minėjimas Eišiškėse

Nuo 2014  metų Eišiškių miesto centrą puošia svarbų istorinį įvykį menantis paminklas. 1863 – 1864 metų sukilimas – Abiejų Tautų Respublikos išsivadavimo kova prieš Rusijos imperiją. Tai nacionalinio išsivadavimo judėjimas už Tėvynę, tikėjimo laisvę, išsivadavimą iš baudžiavos. Deja, jis patyrė pralaimėjimą, baigėsi trėmimais, spaudos ir tikėjimo draudimais, tačiau sustiprino laisvės siekį. Šalčininkų rajono žemėse taip pat yra šių svarbių istorinių įvykių pėdsakų.

1863 m. Eišiškių parapijos vikaras Juzef Horbačevski pirmasis Lydos apskrityje paskelbė Laikinosios nacionalinės vyriausybės Manifestą. Jo vadovaujami sukilėliai prisijungė prie Liudviko Narbuto būrio. Kartu su jais buvo dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slovackio, Juozapo Ignato Kraševskio kūrinių iliustratorius.

Liudvikas Narbutas, Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas – tai puikiai Šalčininkų rajone pažįstamos istorinės asmenybės ir, žinoma, Rūdninkų giria, kurioje prieglobstį rado kovoję už laisvę protėviai. „Už mūsų ir Jūsų laisvę“ – su tokiu šūkiu Lenkijos laikinoji vadovybė paskelbė sukilimo pradžią Varšuvoje 1863 metų sausio 22 dieną.

Sauso 20 d. Eišiškių laisvalaikio ir verslo centre įvyko patriotinis koncertas Sausio sukilimo 161-ųjų metinių proga. Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su sukilimo istorija ir pamatyti dokumentinį filmą apie sukilimo vadą Romualdą Trauguttą.

Sausio 22 d. Eišiškių miesto centre, prie Sausio sukilimo įvykius įamžinusio paminklo, susirinko vietos bendruomenė ir svečiai. Tylos minute pagerbti kovos už laivę dalyviai, padėtos gėlės, uždegtos žvakės, prisiminta istorija. Minėjime dalyvavo Eišiškių S. Rapolionio ir Eišiškių gimnazijų mokiniai, mokytojai, įmonių ir įstaigų, Eišiškių seniūnijos atstovai, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariai, gyventojai.

Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, kreipdamasis į susirinkusius, svarstė istorinio įvykio, įtvirtinusio kovų už laisvę siekį, svarbą.

- 1863 m. prasidėjo Sausio sukilimas, kuris tapo kovos už laisvę simboliu. Tautos ėjo kovoti prieš carinę priespaudą, o sukilėlių gretose kovojo daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių. Susivienijo bajorai, miestiečiai, valstiečiai ir netgi dvasininkai. Įvyko daugiau negu tūkstantis mūšių, tačiau caro pajėgos buvo gausesnės, pajėgesnės. Karine prasme sukilimas pralaimėjo, tačiau tai nepalaužė laisvės dvasios. Netgi priešingai. Laisvės dvasia augo ir gyveno kartu su kitomis kartomis. Būtent sukilėliai įskiepijo tikėjimą geresne ateitimi ir galiausiai atvėrė duris mūsų valstybių nepriklausomybėms. Dėl to turime branginti šią istoriją, - pasakė vicemeras Valdemar Sliževski, dėkodamas mokiniams už istorijos puoselėjimą.

Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun dėkojo atvykusiems į minėjimą.

Eišiškių miesto centre 2014 m. įrengtas paminklas simbolizuoja bendrą ir garsią Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 400 metų istoriją. Kiekvieną šimtmetį liudija kiekviena paminklo grindjuostė, o dvi šiuolaikines valstybes – du obeliskai, kuriuos puošia valstybiniai herbai – Erelis ir Vytis.

- Žuvusiųjų atminimas vis dar gyvas. Jis įamžintas gatvių pavadinimuose, pastatyti paminklai ir atminimo lentos. Mūsų rajone vien Rūdninkų girioje keliose vietose kapai ir paminklai, - kalbėjo Eišiškių S. Rapolionio ir Eišiškių gimnazijos jaunimas, pristatęs trumpą sukilimo istorijos apžvalgą.

Sukilėlių kovas už laisvę taip pat mena paminklas už tilto per Merkį Rūdninkuose, o Šalčininkuose stovi paminklas vienam iš sukilimo vadų – Konstantinui Kalinauskui. Mūsų rajone taip pat puikiai pažįstama sukilėlio Liudviko Narbuto asmenybė, jo vardu pavadinta Kalesninkų gimnazija.