Stanislava Voronis – visada su visais sutariau

104 - ąjį gimtadienį švenčianti Kaniūkų kaimo gyventoja Stanislava Voronis – nepaprasta Šalčininkų rajono gyventoja. Amžius čia niekuo dėtas, svarbiausia – jos išmintis ir dvasios stiprybė, kurią užgrūdino nepaprastai tragiški likimo smūgiai ir gyvenimo kelyje sutikti žmonės.

Jau keletą metų iš eilės birželio pradžioje į Kaniūkus skuba Šalčininkų rajono savivaldybės delegacija. Šiemet vėl nekantriai laukėme šios dienos, nes žinojome, kad susitiksime su neparastu žmogumi, kuris užburia savo nepaprastai paprastu ir išmintingu požiūriu į gyvenimą. Šiandien pasveikinti Stanislavos Voronis su 104-uoju gimtadieniu atvyko Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič ir Gerviškių seniūnijos seniūnas Valerijus Ivaška.

- 104 metai – tai be galo gražus amžius, kuriuo telieka stebėtis ir gerbti. Jūs išgyvenote svarbius istorinius įvykius, kurie palietė ne tik mūsų šalį, rajoną, gyvenvietę, bet ir Jūsų šeimą. Dievo malonės dėka šiandien galime susitikti. Linkiu Jums stiprios sveikatos, geros kloties ir laimingų akimirkų artimųjų apsuptyje. Tegul kiekviena diena būna kupina šilumos ir meilės, - pasakė meras Zdzislav Palevič.

Šiandien ir vėl išmintingos moters lūpos ištarė labai prasmingus žodžius apie žmogaus gerumą ir taiką pasaulyje. Močiutė neslepia, kad sveikata šlubuoja, kojos nebeklauso, streikuoja ir klausa. Nepaisant to ji skaito laikraščius, domisi visuomeniniu gyvenimu, rajono naujienomis.

- Nežiūriu jokių koncertų per televizorių. Žiūriu žinias, laidas, klausausi protingų žmonių. Noriu žinoti, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta mūsų rajone. Ir meldžiuosi už mūsų žmones, už taiką visame pasaulyje, - sako ponia Stanislava Voronis.

Kalbėdamasi su atvykusiais svečiais apie savo gyvenimą senolė kaip aukščiausią visų laikų vertybę iškelia darbštumą. Ji pasakoja, kad visuose darbuose stengėsi dirbti sąžiningai ir dorai. Ponia Stanislava prisimena žmones, su kuriais dirbo, kuriems padėjo ir kurie padėjo jai. Šiandien tai gali būti neįtikėtina, tačiau vieno žmogaus pagalba išgelbėjo jos ir jos dukters gyvybę. Lemtingą 1944 metų sausio 29 naktį jai pavyko išsigelbėti, nes vienas iš kaimą puolusių partizanų jos nenuskriaudė, o patarė gelbėtis ir bėgti upės kryptimi. Močiutė taip pat prisimena, kaip jai tekę važiuoti į Vilnių ir ieškoti tuo metu suimto ir Lukiškėse kalinčio vyro. Atsirado žmonių, kurie padėjo jai, įsileido į savo namus nakvynei. Vyrui grįžus iš tremties taip pat nepritrūko gero žmogaus, kuris suprato tremtinio dalią. 104 metų močiutė, išgyvenusi įvairias istorines peripetijas, nepraradusi nuoširdaus įsitikinimo, kad yra labai gerų žmonių, tačiau geras turi būti ir pats – reikia mokėti sugyventi su kitais.

Sveikiname Stanislavą Voronis su 104-uoju gimtadieniu ir linkime Dievo malonės ir stiprios sveikatos. Pasimatysime per kitą gimtadienį!