Ugniagesiai gelbėtojai mokėsi atpažinti sprogmenų keliamus pavojus

Rugpjūčio 10–13 dienomis Šalčininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje vyko specializuoti mokymai apie sprogstamuosius konvencinius užtaisus. Juose susitiko kelių institucijų atstovai – Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčių pamainų pareigūnai, Šalčininkų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas ir Dieveniškių bei Butrimonių komandų ugniagesiai. Mokymus vedė Šalčininkų rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Albertas Daugirdas.

Mokymų metu daugiausia dėmesio skirta tam, su kuo ugniagesiai gelbėtojai gali susidurti pirmieji atvykę į įvykio vietą – nuo įtartinų, galimai sprogstamųjų daiktų iki įvairių rūšių minų ir kitų konvencinių sprogmenų.

Patirtis, kuri gali būti svarbi ekstremalioje situacijoje

Mokymų lektorius Albertas Daugirdas – atsargos majoras, Lietuvos kariuomenėje tarnavęs  du dešimtmečius. Per tarnybos metus jis sukaupė didelę praktinę patirtį, o jo profesiniame kelyje buvo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio iššūkių bei Aukščiausiosios Tarybos gynėjo patirtis, karinė misija Afganistane. Sukauptomis žiniomis ir praktiniais pastebėjimais jis dalijosi su Šalčininkų rajono ugniagesiais.

- Tokie mokymai nėra skirti tam, kad ugniagesys taptų išminuotoju. Priešingai – svarbiausia žinoti, kada sustoti, kaip atpažinti pavojų, apsaugoti save, kolegas ir žmones bei perduoti informaciją specialistams, – tokia pagrindinė mokymų mintis lydėjo visą keturių dienų mokymų ciklą.

Mokymų metu buvo pristatyti įvairūs sprogmenys ir jų pavyzdžiai. Dalis jų – ne tik nujo pasaulinių karų laikų likę pavyzdžiai, kurie, pasirodo, dar sutinkami ir šiais laikais. Kai kurie mokymuose demonstruoti sprogmenų pavyzdžiai buvo pargabenti ir iš karo Ukrainoje, todėl dalyviai galėjo susipažinti su šiuolaikinių konfliktų realijomis bei tuo, su kokiais pavojais šiandien gali susidurti pirmieji į įvykio vietą atvykstantys gelbėtojai.

Svarbiausia – atpažinti pavojų ir tinkamai reaguoti

Daugirdas detaliai pristatė skirtingų sprogmenų ypatybes, jų keliamus pavojus ir galimus veikimo principus. Buvo aiškinamasi, kas konkrečiais atvejais gali inicijuoti sprogimą, kokie veiksniai gali padidinti pavojų ir kodėl net iš pirmo žvilgsnio neaktyvus ar senas daiktas negali būti laikomas nepavojingu.

Ypatingas dėmesys skirtas ugniagesių veiksmams pirmosiomis minutėmis, kai į įvykio vietą atvykstama dar neturint visos informacijos. Aptarti saugūs atstumai, teritorijos kontrolė, žmonių pašalinimas iš pavojingos zonos, informacijos perdavimas specialistams ir kiti svarbūs saugos reikalavimai.

Mokymuose ne kartą pabrėžta pagrindinė taisyklė – aptikus įtartiną objektą jo negalima liesti, judinti, ardyti ar kitaip bandyti patikrinti. Pirmiausia būtina įvertinti situaciją, užtikrinti saugumą ir iškviesti kompetentingus specialistus.

Ugniagesiams tai ypač aktualu todėl, kad jų darbas susijęs su labai įvairiomis situacijomis. Įprastas iškvietimas gali netikėtai tapti situacija, kurioje kyla ne tik gaisro, griūties ar kitų pavojų, bet ir sprogmimo grėsmė.

Patirtis iš karo Ukrainoje – ne tik istorijos vadovėliuose

Mokymų metu buvo kalbama ir apie tai, kaip pasikeitė pavojų pobūdis šiuolaikiniuose konfliktuose. Ukrainos karo patirtis rodo, kad ugniagesiai gelbėtojai neretai dirba aplinkoje, kurioje net ir po pirminio įvykio gali išlikti sprogmenų ar kitų pavojingų objektų.

Būtent todėl mokymuose buvo siekiama ne tik supažindinti su konkrečiais sprogmenų pavyzdžiais, bet ir formuoti teisingą elgesio modelį – pastebėti, įvertinti, atsitraukti, apsaugoti kitus ir perduoti informaciją specialistams.

Savo praktine patirtimi dalijosi ne tik kariškis. Ugniagesiai taip pat pasakojo apie situacijas, su kuriomis yra susidūrę savo darbo metu, aptarė realius atvejus ir diskutavo, kaip tokiose situacijose svarbu veikti ramiai, apgalvotai ir laikantis nustatytų saugumo principų.

Idėja kilo iš bendrų diskusijų

Mintis surengti tokio pobūdžio mokymus kilo Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkei Erikai Laurinėnienei ir karo komendanto pavaduotojui Albertui Daugirdui diskutuojant apie dabartinę saugumo situaciją regione, kaimyninėse valstybėse vykstančius procesus ir iššūkius, su kuriais susiduria Ukrainos ugniagesiai gelbėtojai.

Ugniagesiai yra viena iš tarnybų, kuri į įvykio vietą dažnai atvyksta pirmoji. Todėl ekstremalios situacijos, diversijos ar kito netikėto įvykio atveju būtent jiems gali tekti pirmiesiems pastebėti ir įvertinti neįprastą, galimai sprogstamą objektą.

Tačiau sprogmens grėsmė aktuali ne tik kalbant apie hipotetinę „dieną X“. Šalčininkų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, periodiškai randama įvairių iš ankstesnių karų likusių sprogmenų. Be to, šiandieninė geopolitinė situacija primena, kad būtina būti pasirengusiems ir naujo pobūdžio grėsmėms.

Keturių dienų mokymai tapo galimybe ne tik įgyti naujų žinių, bet ir sustiprinti skirtingų tarnybų bendradarbiavimą. Kariškių ir ugniagesių patirties apsikeitimas leido į situaciją pažvelgti iš abiejų pusių – nuo to, ką mato ir su kuo susiduria pirmasis į įvykio vietą atvykęs gelbėtojas, iki specialistų, turinčių patirties dirbant su sprogmenimis.

Tokie mokymai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda dar iki joms įvykstant. Žinios, praktinė patirtis ir gebėjimas tinkamai atpažinti pavojų gali tapti svarbiausia saugumo priemone tada, kai sprendimus tenka priimti greitai ir atsakingai.