Viso Šalčininkų rajono močiutė švenčia 102-ąjį jubiliejų!

Prieš dvejus metus Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, sveikindamas šimtametė Stanislavą Voronis, jubiliejaus proga, linkėjo sulaukti 101-ojo gimtadienio. Praėjo dveji metai. Šiandien sveikiname jubiliatę su 102-uoju gimtadieniu.

1919 metais Kaniūkuose gimusi ponia Stanislava Voronis – tai gyvas istorijos vadovėlis. Gyvenusi įvairiomis istorinėmis aplinkybėmis šiandien ji pasakoja apie savo vaikystę, mirusius brolius, prisimena mėgstamiausias matematikos pamokas, darbą šeimos ūkyje, jaunystės dainas ir šokius, santuoką, vyro tremtį ir Kaniūkų kaimo gyventojų žudynes 1944 m. sausį. Likimas jai buvo gailestingas – moteris su savo mažyte dukrele išsigelbėjo.

- Kai pagalvoju apie jaunystę, prisimenu, kad gyvenome labai gražiai. Būdavo einame iš laukų ir traukiame dainą, o kiek šokių ir linksmybių buvo. Tikrai gerai gyvenome. Čia Kaniūkuose jaunimo buvo daug, gal kokių 40 jaunuolių ir apie 50 merginų. Kokie buvo mūsų šokiai, kaip draugiškai sutardavome. Ir daug dirbome. Kiekviena šeima turėjo savo ūkį, o tie kas neturėjo, ėjo uždarbiauti pas poną. Ir ponai buvo geri, gerai mokėjo. Būdavo atvažiuoja į kaimą ir visą vežimą samdinių susodina. Nedirbo tik tas, kuris nenorėjo, - pasakoja jubiliatė.

Senolė prisimena, kad čia, Kaniūkuose, lankė mokyklą. Net penkias klases! Moteris juokauja, kad tais laikais tai buvo prilyginama vos ne universitetui. Kodėl tėvai neišleido jos į mokslus? Ponia Stanislava atvirauja, juk mama neteko dviejų jos broliukų ir labai bijojo išsiskirti su dukterimi. Be to, močiutė pasakoja, jog būdama vienerių sunkiai susirgo. Ją išgelbėjo lenkų kariuomenės gydytojas. Ponia Stanislava prisimena mamos pasakojimą, kaip ji nešė savo sergančią mažylę į netoliese esančių Pačiabatų kaimą, kuriame tuomet buvo įsikūrę kariškiai. Kitas ryškus prisiminimas – 1941 metai, kai čia įžengė vokiečių kariuomenė. Optimizmu trykštanti ponia Stanislava Voronis  pasakoja ir apie savo amžinatilsį vyrą Vladislavą, už kurio ištekėjo būdama septyniolikos. Likimas buvo negailestingas, dėl tam tikrų aplinkybių, jos vyras buvo ištremtas į Jakutiją. Ten jis praleido 8 metus. Moteris rodo ir vyro atsiųstą nuotrauką iš įkalinimo vietos, traukia ir šeimyninę nuotrauką, kurioje įamžinta visa šeima.

- 102 – ojo jubiliejaus proga linkiu Jums geros nuotaikos ir sveikatos. Tegul Jus supa nuoširdūs žmonės, mylintys šeimos nariai ir artimieji. Dėkoju Jums už visus darbo metus, kai stengėtės dėl mūsų mažosios Tėvynės gerovės, sąžiningai dirbote, gražiai auginote dukrą ir anūkus, o šiandien esate patriotiškumo pavyzdys mums visiems. Būkite sveika, - pasakė vicemerė Ana Jesvilienė.

Gerviškių seniūnijos seniūnas Valerijus Ivaška sako, kad ne kiekvienam teko garbė pažinoti tokį žmogų, kaip ponia Stanislava Voronis. Jos pasakojimai – aukso vertės.

- Jūs esate viso Šalčininkų rajono močiutė, nežinau, ar yra vyresnių už Jus. Tikriausiai nėra. Jūs esate pavyzdys mums visiems. Didžiuojuosi, kad Jus pažįstu. Linkiu sveikatos ir kitų jubiliejų, - pasakė Gerviškių seniūnijos seniūnas Valerijus Ivaška.

Išvykstame iš Kaniūkų su mintimi, kad vėl čia sugrįžtume po metų. Sveikatos, ponia Stanislava!