Žolinė Turgeliuose - tradicija, malda ir muzika subūrė gyventojus

Š. m. rugpjūčio 15 d. Turgeliai prisipildė šventinės nuotaikos. Seniūnijos gyventojai ir gausūs svečiai kartu šventė Žolines – šventę, kuri iš kartos į kartą primena dėkingumą už žemės dovanas, pagarbą tradicijoms ir bendruomenės stiprybę.

Šventė prasidėjo iškilmingomis atlaidų Šv. Mišiomis Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Mišias aukojo kun. Andžej Bogdevič. Pamaldų metu tikintieji meldėsi už šeimų gerovę, gyventojų sveikatą ir gerą derlių.

Ypatinga šventės dalis buvo žolynų, gėlių ir šių metų derliaus pašventinimas. Į bažnyčią atneštos puokštės tapo dėkingumo simboliu už tai, ką žmogui dovanoja žemė ir gamta.

Šventėje taip pat dalyvavo Šalčininkų rajono vicemeras Josif Rybak ir Turgelių seniūnas Edvard Tyškevič.

Pasibaigus religinėms iškilmėms, šventinė nuotaika persikėlė į stadioną prie P. K. Bžostovskio gimnazijos. Čia gyventojų ir svečių laukė turtinga meninė programa, regioniniai gardėsiai, liaudies kūrėjų rankdarbių mugė bei įvairios pramogos visai šeimai.

Svečius pasveikino vicemeras Josif Rybak ir seniūnas Edvard Tyškevič, kurie gyventojams palinkėjo gražios šventės ir prasmingo bendro laiko.

– Žolinės – tai ne tik graži religinė šventė. Tai taip pat svarbi mūsų paveldo ir tradicijų dalis, kurią perduodame ateities kartoms. Tai diena, kai galime būti kartu, padėkoti už derlių ir pasidžiaugti savo bendruomene. Tegul šis susitikimas būna kupinas džiaugsmo, tarpusavio geranoriškumo ir pasididžiavimo tuo, ką kuriame kartu. Turgeliai turi savo išskirtinę istoriją, kultūrą ir tradicijas, o tokios šventės parodo, kaip svarbu jas puoselėti, – sakė Šalčininkų rajono vicemeras Josif Rybak.

Edvard Tyškevič atkreipė dėmesį į gyventojų darbo svarbą, jų ryšį su žeme ir šeimos tradicijomis.

– Šiandien dalijamas duona yra mūsų bendro darbo, pagarbos žemei ir dėkingumo už jos derlių simbolis. Linkiu visiems, kad mums niekada netrūktų duonos, santarvės, sveikatos ir tarpusavio pagarbos, – kalbėjo seniūnas.

Vienas iš svarbiausių šventės dalies po atviru dangumi momentų buvo duonos įteikimas. Seniūnas ja pasidalijo su susirinkusiais žmonėmis, pabrėždamas, kad duona simbolizuoja gerovę, bendrystę ir pagarbą žemdirbių darbui.

Meninę šventės programą pradėjo folkloro ansamblis „Turgielanka“. Kolektyvas pristatė specialiai parengtą derliaus šventės programą, kurioje atsispindėjo kaimo tradicijos, žemdirbių darbas ir derliaus nuėmimo pabaiga.

Scenoje netrūko spalvingų tautinių kostiumų, tradicinių dainų ir šokių. „Turgielankos“ pasirodymas tapo tarsi kelione į senąjį kaimą – kupiną muzikos, papročių ir vaizdų iš kasdienio Vilniaus krašto gyventojų gyvenimo. Žiūrovai atlikėjus palydėjo gausiais aplodismentais.

Kitas prieš publiką pasirodęs kolektyvas buvo dainų ir šokių ansamblis „Solczanie“. Atlikėjai pristatė įspūdingą programą, kurioje susiliejo daina, muzika ir šokis.

Dinamiškos choreografijos, tradiciniai kostiumai ir savitas ansamblio atliekamų dainų skambesys scenoje sukūrė spalvingą reginį. „Solczanie“ dar kartą įrodė, kad folkloras gali būti ne tik gyva tradicija, bet ir energinga muzikos šventė.

Po folkloro kolektyvų pasirodymų scenoje pasirodė kapela „Sutaras“. Muzikantai pasirinko repertuarą, giliai įsišaknijusį regiono tradicijose, ir sukūrė jaukią bendros pramogos bei smagios vakaronės atmosferą.

Tradicinių melodijų garsai netruko įtraukti publikos – aikštė priešais sceną prisipildė klausytojų, kurie noriai įsitraukė į šventinę pramogą.

Daug geros muzikos taip pat padovanojo „Kapela Kawalerów Podwileńskich“. Jų pasirodymas virto tikra muzikine vakaronė. Netrūko gerai žinomų ir pamėgtų melodijų, humoro bei temperamentingo atlikimo.

Kapela sukūrė tokią atmosferą, kurioje sau mielą muziką atrado ir vyresni, ir jaunesni šventės dalyviai. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad liaudies muzika ir Vilniaus krašto tradicijos tebėra svarbi vietos bendruomenės gyvenimo dalis.

Renginio muzikinę programą vainikavo grupės „Stars Band“ pasirodymas. Atlikėjai pakvietė publiką kartu linksmintis skambant šiuolaikiškesniam repertuarui.

Energingi pasirodymai ir įvairi programa užtikrino, kad šventinė nuotaika dalyvius lydėjo iki pat renginio pabaigos. Publika noriai dainavo, šoko ir linksminosi skambant grupės muzikai.

Savo svetingumu ir išradingumu taip pat žavėjo Turgelių seniūnijos kaimai, kurie paruošė gražiai papuoštus stendus ir kvietė Žolinės dalyvius paragauti tikrų kaimiškų gėrybių. Ant stalų netrūko tradicinių blynų su padažu, kvapnios ir gardžios lašinių, gaivios giros bei naminių kepinių, viliojančių savo išvaizda ir skoniu. Kiekvienas stendas pasižymėjo savitu, nepakartojamu charakteriu – spalvingos dekoracijos, gėlės ir kruopščiai parinktos kompozicijos pabrėžė kaimo tradicijų grožį ir kūrė itin jaukią, svetingą atmosferą. Tai buvo tikra puota ne tik gomuriui, bet ir akims.

Šių metų Žolinės Turgeliuose sujungė religinius, kultūrinius ir bendruomeniškumo aspektus. Iškilmingos Šv. Mišios, žolynų ir derliaus pašventinimas, dalijimasis duona, muzika, šokiai, regioniniai patiekalai ir bendras gyventojų susibūrimas sukūrė ypatingą šventės visumą.

– Tokie renginiai yra reikalingi, nes jie leidžia mums trumpam sustoti, susitikti su kaimynais ir prisiminti, kiek daug gražių tradicijų turime. Tai mūsų bendras paveldas, kurį verta puoselėti, – sakė Šalčininkų kultūros centro, renginio organizatoriaus, atstovė Jolanta Provlocka.

Šventė Turgeliuose dar kartą parodė, kad tradicija gali būti gyva, džiugi ir artima šiuolaikiniam žmogui. Būtent gyventojų, meno kolektyvų, liaudies kūrėjų ir organizatorių dėka tokie renginiai išsaugo savo ypatingą charakterį ir išlieka svarbia vietos bendruomenės gyvenimo dalimi.

NUOTRAUKŲ GALERIJA